Visi miestai
Visi miestai
Visi skelbimai
Visi skelbimai Transportas Nekilnojamasis turtas Statyba, remontas Viskas namams Telefonai Darbas, mokslas Technika Laisvalaikis Drabužiai Kompiuterija Verslas Viskas nemokamai Prekės vaikams

Įrašai, turintys ‘Kulinarija‘ žymę

Suši gaminimas namuose

suši, kaip pasigaminti namuose, suši gaminimas Sušis – tam tikru būdu patiekta žalia žuvis. Tai japonų nacionalinis patiekalas. Sušis kadaise buvo laikomas “prasčiokų” patiekalu, radosi Edo miestiečių tarpe ir buvo valgomas rankomis. Tik kiek vėliau jį pamėgo ir aukštuomenė, patiekalą imta valgyti lazdelėmis. Šiandien patiekalas plačiai paplitęs pasaulyje ir įvairių šalių žmonės skanauja sušio japonų virtuvės restoranuose. Šį patiekalą galite pasigaminti ir namuose, kadangi parduotuvėse galima rasti visų, sušio gaminimui reikalingų ingredientų. Jums prireiks kibių japoniškų ryžių, šviežių jūros produktų, kiek rečiau daržovių ir kiaušinių, ryžių acto, džiovintų jūrinių dumblių lakštų, krieno wasabi, sojų padažo ir marinuoto imbiero.

Apie mielinę tešlą

mieline-tesla.jpg Iš mielinės tešlos kepami įvairūs kepiniai: pyragas, bandelės, spurgos, keksas. Kuo daugiau dedama į šią tešlą sviesto, kiaušinių, cukraus, tuo daugiau reikia dėti mielių. 1 kg miltų dedama 30 – 60 g mielių. Per šaltas arba per karštas skystis trukdo mielėms kilti, todėl jos skiedžiamos tik šiltu vandeniu arba pienu ( ne daugiau kaip 30 °C). Prieš maišant tešlą, miltai išsijojami. Įmaišyta tešla apibarstoma miltais (nestorai), pastatoma šiltai, uždengiama rankšluosčiu arba medžiagos skiaute (tik ne dangčiu) ir paliekama kilti. Tešlai iškilus (po 2 – 3 h), ji šiek tiek paminkoma ir vėl paliekama kilti. Šitaip pašalinamas nereikalingas anglies dioksidas, mielės gauna daugiau deguonies, tada tešla ir kepiniai geriau kyla.

Patarimai bulvių mėgėjams

Bulves.jpg Kad tarkuotos bulvės, skirtos sklindžiams nepajuoduotų, į jas įpilkite karšto pieno arba įdėkite vitamino C. Kai bulvės verda ar troškinasi neatidenginėkite puodo ir nemaišykite vandens, nes gavusios oro jos praras daug vitamino C. Į blynelių tešlą įtarkuokite svogūnų arba obuolių.

Maisto nauda (2 dalis)

lasisa.jpg LAŠIŠA. Nauda: saugo nuo širdies bei kraujagyslių ligų. Lašiša – ypač naudingų omega-3 rūgščių šaltinis. Šios rūgštys teigiamai veikia kraują, mažina „blogojo“ cholesterolio susidarymą, užkerta kelią aterosklerozei. Įrodyta, kad žmonėms, kurie nors keletą kartų per savaitę valgo riebios žuvies, tikimybė patirti mirtiną širdies priepuolį sumažėja net 68%.

Maisto nauda (1 dalis)

1.png APELSINAI. Nauda: reguliuoja kraujospūdį. Viename vidutinio dydžio apelsine yra apie 60mg vieno svarbiausių antioksidantų – vitamino C. Beveik tie, kiek reikia gauti šio vitamino suaugusiam žmogui per parą. Apelsinuose taip pat yra flavonoidų, kurie stiprina širdį, saugo organizmą nuo vėžio bei įvairių infekcijų. Pastebėta, kad šviežiai spaustos apelsinų sultys sumažina riziką susirgti hipertonija.

Valgomi aksesuarai

valgomi.jpg Ko tik neprisigalvoja žmonės, norėdami išsiskirt iš minios. Viena amerikietė studentė, besidominti maistu ir juvelyrika, sukūrė visą žiedų kolekciją iš džiovintų vaisių. Pasak jos, greitai gendantys produktai puikiai kontrastuoja su tuo kas amžina-metalu. Pagrindinė dizainerės mintis ir buvo sužaisti nesuderinamais dalykais. Šiais laikais, mene jau viskas galima, svarbu kaip tai pateiksi.