Maisto nauda (2 dalis)
- 2009 Rugp 06
LAŠIŠA. Nauda: saugo nuo širdies bei kraujagyslių ligų.
Lašiša – ypač naudingų omega-3 rūgščių šaltinis. Šios rūgštys teigiamai veikia kraują, mažina „blogojo“ cholesterolio susidarymą, užkerta kelią aterosklerozei. Įrodyta, kad žmonėms, kurie nors keletą kartų per savaitę valgo riebios žuvies, tikimybė patirti mirtiną širdies priepuolį sumažėja net 68%.
Kaip valgyti? Sveika valgyti visaip paruoštą lašišą – sūdytą, šaltai rūkytą, keptą orkaitėje ar ant grotelių. Jei stengiesi numesto svorio, nepamiršk, kad lašiša – kaloringas maistas. Daug omega-3 riebalų rūgščių yra ir silkėje, ančiuviuose, austrėse, sardinėse.
ŠPARAGAI. Nauda: saugo ląsteles, stiprina imunitetą, gerina kraują ir medžiagų apykaitą.
Šparagai – itin nekaloringa daržovė: maždaug 6 vidutinio dydžio ūgliuose tėra tik 21kcal, tačiau juose yra beveik visų žmogaus organizmui reikalingų vitaminų, mineralų bei aminorūgščių. Bet svarbiausia – šparagai yra daržovė, kurioje daugiausia gliutationo – būtino antioksidanto, saugančio ląsteles. Ne veltui šparagai vadinami daržovių aristokratais...
Kaip valgyti? Reikia pripažinti, kad šparagai (ne šparaginės pupelės!) – reta daržovė ant mūsų stalo, nors nusipirkti jų galima beveik visuose didžiuosiuose prekybos centruose. Šparagų skonis toks švelnus ir subtilus, kad nereikia iš jų gaminti jokių įmantrių patiekalų. Šparagų ūgliai paprastai yra švariai nuplaunami, stati sustatomi į puodą (viršūnėlės neturi būti apsemtos) ir keletą minučių paverdami. Po to išgriebiami iš puodo, pašlakstomi alyvuogių aliejumi ir pabarstomi tarkuotu parmezanu. Išvirtus šparagus gali valgyti ir su savo mėgstamu padažu.
SVOGŪNAI. Nauda: sumažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje.
Flavonoidai – fitonutrientai, maistingosios medžiagos, suteikiančios šiai daržovei gelsvą bei rusvą atspalvį, užkerta kelią cheminiams polyčiams, kurie skatina „blogojo“ cholesterolio gamybą. Be to, minėtieji flavonoidai saugo nuo vėžio, jie kaunasi su įvairiais virusais ir uždegimais.
Kaip valgyti? Kur kas sveikiau valgyti termiškai neapdorotus svogūnus, tad gardink jais sumuštinius, kiaušinienę, dėk svogūnų į salotas.
ŠPINATAI. Nauda: gerina regėjimą, saugo nuo vėžio.
100g špinatų turi tik 20kcal. Špinatų lapuose yra nepaprastai daug beta karotino (net 34% rekomenduojamos paros dozės), medžiagos, iš kurios organizamas gaminasi vitaminą A. Beta karotinas – stiprus antioksidantas, veiksmingai saugantis ląsteles nuo pažeidimų, urie gali tapti vėžio užuomazgomis. Špinatų lapuose esantys vitaminai C ir B6 aktyvina imuninę sistemą, folio rūgštis – skatina eritrocitų gamybą, o klacis ir magnis reguliuoja arterinį kraujo spaudimą.
Kaip valgyti? Geriausia špinatus valgyti šviežius – tiesiog įpjaustyk kelis šios daržovės lapus į mėgstamas salotas. Arba smulkiai sukapojusi lapelius pabarstyk sumuštinį. Termiškai apdorojant špinatus suyra vitaminas C, tačiau išlieka antioksidantas beta karotinas. Taigi gali drąsiai špinatų dėti ant picos, pagardinti troškinius ar sriubas.
MĖLYNĖS. Nauda: lėtina senėjimo procesus, gerina regėjimą.
Šviežios mėlynės visas kitas uogas pranoksta mangano kiekiu. Be to, mėlynės pasižymi pačiomis didžiausiomis antioksidantinėmis savybėmis iš visų uogų, vaisių ir daržovių. Šių miįko uogų sudėtyje yra uždegimą slopinančių medžiagų, kurios gali apmalšinti artritinį sanarių skausmą, padeda įveikti šlapimo takų infekciją. Moksliškai įrodyta, kad mėlynės jaunina organizmą, gerina judesių koordinaciją.
Kaip valgyti? Žymiai sveikiau valgyti tik ką nuskintas arba šviežiai šaldytas uogas nei uogienę ar gerti sultis, mat nuo karščio, šviesos, didelio cukraus kiekio vertingosios medžiagos kaip mat suyra.
Kaip valgyti? Sveika valgyti visaip paruoštą lašišą – sūdytą, šaltai rūkytą, keptą orkaitėje ar ant grotelių. Jei stengiesi numesto svorio, nepamiršk, kad lašiša – kaloringas maistas. Daug omega-3 riebalų rūgščių yra ir silkėje, ančiuviuose, austrėse, sardinėse.
ŠPARAGAI. Nauda: saugo ląsteles, stiprina imunitetą, gerina kraują ir medžiagų apykaitą.
Šparagai – itin nekaloringa daržovė: maždaug 6 vidutinio dydžio ūgliuose tėra tik 21kcal, tačiau juose yra beveik visų žmogaus organizmui reikalingų vitaminų, mineralų bei aminorūgščių. Bet svarbiausia – šparagai yra daržovė, kurioje daugiausia gliutationo – būtino antioksidanto, saugančio ląsteles. Ne veltui šparagai vadinami daržovių aristokratais...
Kaip valgyti? Reikia pripažinti, kad šparagai (ne šparaginės pupelės!) – reta daržovė ant mūsų stalo, nors nusipirkti jų galima beveik visuose didžiuosiuose prekybos centruose. Šparagų skonis toks švelnus ir subtilus, kad nereikia iš jų gaminti jokių įmantrių patiekalų. Šparagų ūgliai paprastai yra švariai nuplaunami, stati sustatomi į puodą (viršūnėlės neturi būti apsemtos) ir keletą minučių paverdami. Po to išgriebiami iš puodo, pašlakstomi alyvuogių aliejumi ir pabarstomi tarkuotu parmezanu. Išvirtus šparagus gali valgyti ir su savo mėgstamu padažu.
SVOGŪNAI. Nauda: sumažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje.
Flavonoidai – fitonutrientai, maistingosios medžiagos, suteikiančios šiai daržovei gelsvą bei rusvą atspalvį, užkerta kelią cheminiams polyčiams, kurie skatina „blogojo“ cholesterolio gamybą. Be to, minėtieji flavonoidai saugo nuo vėžio, jie kaunasi su įvairiais virusais ir uždegimais.
Kaip valgyti? Kur kas sveikiau valgyti termiškai neapdorotus svogūnus, tad gardink jais sumuštinius, kiaušinienę, dėk svogūnų į salotas.
ŠPINATAI. Nauda: gerina regėjimą, saugo nuo vėžio.
100g špinatų turi tik 20kcal. Špinatų lapuose yra nepaprastai daug beta karotino (net 34% rekomenduojamos paros dozės), medžiagos, iš kurios organizamas gaminasi vitaminą A. Beta karotinas – stiprus antioksidantas, veiksmingai saugantis ląsteles nuo pažeidimų, urie gali tapti vėžio užuomazgomis. Špinatų lapuose esantys vitaminai C ir B6 aktyvina imuninę sistemą, folio rūgštis – skatina eritrocitų gamybą, o klacis ir magnis reguliuoja arterinį kraujo spaudimą.
Kaip valgyti? Geriausia špinatus valgyti šviežius – tiesiog įpjaustyk kelis šios daržovės lapus į mėgstamas salotas. Arba smulkiai sukapojusi lapelius pabarstyk sumuštinį. Termiškai apdorojant špinatus suyra vitaminas C, tačiau išlieka antioksidantas beta karotinas. Taigi gali drąsiai špinatų dėti ant picos, pagardinti troškinius ar sriubas.
MĖLYNĖS. Nauda: lėtina senėjimo procesus, gerina regėjimą.
Šviežios mėlynės visas kitas uogas pranoksta mangano kiekiu. Be to, mėlynės pasižymi pačiomis didžiausiomis antioksidantinėmis savybėmis iš visų uogų, vaisių ir daržovių. Šių miįko uogų sudėtyje yra uždegimą slopinančių medžiagų, kurios gali apmalšinti artritinį sanarių skausmą, padeda įveikti šlapimo takų infekciją. Moksliškai įrodyta, kad mėlynės jaunina organizmą, gerina judesių koordinaciją.
Kaip valgyti? Žymiai sveikiau valgyti tik ką nuskintas arba šviežiai šaldytas uogas nei uogienę ar gerti sultis, mat nuo karščio, šviesos, didelio cukraus kiekio vertingosios medžiagos kaip mat suyra.
- Grupė Kulinarija
