Įrašai, turintys ‘salotos‘ žymę
Ko nežinojote apie mišraines
Gegužė 6, 2010.
| Žymės salotos, daržovės, misraines, virtos darzoves | Grupė Kulinarija, Grožis, sveikata
Salotos buvo gaminamos jau prieš 2500 metų. XIX a. net šakniavaisiai: morkos, burokėliai, bulvės, griežčiai ir ankštiniai augalai buvo skirti salotoms, tačiau žali nevartojami. Manyta, kad požemio dažovės nešvarios, todėl jos buvo verdamos. Taip atsirado ypatingas salotų porūšis – mišrainės, gaminamos iš virtų daržovių. Smaguriai mėgo šias mišraines užpilti aštresniais padažais, kurie permušdavo žemės kvapą.
Salotos mūsų virtuvėje
Balandis 22, 2010.
| Žymės salotos, salotų kilmė, iš kur kilo salotos, salotu gaminimas, patarimai gaminant salotas, patarimai ruosiant salotas | Grupė Kulinarija
Salotos, kaip patiekalas, į tarptautinę virtuvę atkeliavo iš Italijos, o tiksliau, iš senovės Romos: čia jos buvo vienintelis patiekalas, kurį sudarė daržinė trūkžolė, petražolės, svogūnai, paskaninti medumi, pipirais, druska ir actu. Salotos, kaip patiekalas, buvo žinomos jau prieš 2500 metų, tačiau tik XVI a. pabaigoje - XVII a. pradžioje jos pateko į Prancūziją - iš pradžių kaip rinktinis rūmų patiekalas, valgomas su kepsniu. Būtent Prancūzija tapo antrąja salotų tėvyne - ten jos labai paplito.
Antrasis piktžolių veidas: kiaulpienė
Vasaris 6, 2010.
| Žymės piktzole, piktzoles, kiaulpiene, salotos, salotos su kiaulpiene, kiaulpieniu kava | Grupė Kulinarija
Kad ir kaip keistai tai beskambėtų, salotas galima ruošti ne tik iš to, kas užauga pas mus sode ar iš to, ką galima nusipirkti parduotuvėje. Skanų patiekalą galima paruošti ir iš to, kas auga pievose. Kur jau kur, bet Lietuvoje tikrai gausu valgomųjų augalų, kurie arba pamiršti,