Salotos buvo gaminamos jau prieš 2500 metų. XIX a. net šakniavaisiai: morkos, burokėliai, bulvės, griežčiai ir ankštiniai augalai buvo skirti salotoms, tačiau žali nevartojami. Manyta, kad požemio dažovės nešvarios, todėl jos buvo verdamos. Taip atsirado ypatingas salotų porūšis – mišrainės, gaminamos iš virtų daržovių. Smaguriai mėgo šias mišraines užpilti aštresniais padažais, kurie permušdavo žemės kvapą. XIX a. į mišraines pradėta dėti sūdytų ir raugintų kopūstų, alyvuogių, marinuotų agurkėlių, o Vokietijoje ir Rusijoje – sūdytų grybų ir silkių.

Mišrainės gaminamos iš įvairių virtų ir žalių daržovių: burokėlių, kopūstų, morkų, svogūnų, pomidorų, agurkų, pupelių, žirnių, gelteklių, mangoldų ir kt., taip pat iš mėsos (virtos, keptos, rūkytos) ir jos gaminių (dešros, dešrelių), silkių, žuvies ir t.t Iš įvairių uogų taip pat galima pasigaminti įvairių mišrainių. Tai priklauso nuo šeimininkės išradingumo ir skonio. Kiekviena šeimininkė gali mišraines paįvairinti ir supaprastinti. Jų skonis priklauso nuo padažų, aliejaus, majonezo, grietinės ir prieskonių kiekio.

Mišraines patartina gaminti tik emaliuotuose ar moliniuose induose, nes rūgštys, esančios padažuose, veikia metalus ir kenkia ne tik skoniui, bet ir sveikatai. Mišrainių nereikia ruošti per daug, nes pastovėjusios jos netenka skonio ir išvaizdos. Actas tinka tik 9%.

Jau seniai įrodyta, kad daržovės – sveikatos šaltinis. Iš jų organizmas gauna daug vitaminų, mineralinių ir kitokių medžiagų. Daržovių reikia valgyti kasdien, jos turi sudaryti pagrindinę maisto dalį. Per dieną būtina suvalgyti apie pusę kilogramo daržovių.