Antrasis piktžolių veidas: kiaulpienė
- 2010 Vas 06
Kad ir kaip keistai tai beskambėtų, salotas galima ruošti ne tik iš to, kas užauga pas mus sode ar iš to, ką galima nusipirkti parduotuvėje. Skanų patiekalą galima paruošti ir iš to, kas auga pievose. Kur jau kur, bet Lietuvoje tikrai gausu valgomųjų augalų, kurie arba pamiršti, 
arba vadinami piktžolėmis net nežinant, kiek naudingų dalykų jose slypi. Laukiniai augalai itin vertingi tuo, kad auga dirbtinėmis trąšomis neužterštoje dirvoje. Taip pat ypač vertinga augaluose esanti medžiaga chlorofilas. Šis žalias pigmentas saulės šviesą paverčia gyvybine augalų energija. Dau chlorofilo turintys laukiniai augalai skatina gyvybinius procesus, atnaujina ląsteles yra ypač naudingi kraujui.
Šių laukinių piktžolių panaudojimas itin platus – jas gali valgyti vienas tiesiog nuplautas, gaminti salotas, įvairius troškinius, sriubas, padažus ar įdarus.
Kiaulpienė. Rusų liaudies medicinoje šis augalas vadinamas gyvybės eliksyru. Jo lapuose gausu angliavandenių, geležies, fosforo, kalcio, magnio, karotino, vitaminų B2, C, E, o žieduose – lecitino. Ryškiai geltonais žiedais žydintis augalas gerina medžiagų apykaitą, valo organizmą, atgaivina kepenis ir kasą.
Maistui galima panaudoti visas kiaulpienės dalis. Jauni lapai tinka garnyrui prie mėsos, žuvies patiekalų, salotoms. Iš jų taip pat galima virti sriubas ar ruošti įvairius įdarus, dėti į troškinius ar padažus. Lapus dar galima užraugti kaip kopūstus.
Marinuoti žiedpumpuriai pagardina salotas, mišraines ar sriubas. Žiedpumpuriai itin tinka pikantiškiems patiekalams pagardinti.
Kiaulpienių lapai gana kartūs, todėl prieš vartojant juos maistui, reikia nuplauti ir bent pusvalandį palaikyti dūdytame šaltame vandenyje.
Iš kiaulpienių šaknų (jas reikia iškasti anksti pavasarį, kol augalas dar nepradėjo žydėti) galima išsivirti kavos. Paruošimo procesas toks – šaknį, švariai nuplovus šepetėliu reikia išdžiovinti, paskrudinti iki rudumo ir sumalti mėsmale.
arba vadinami piktžolėmis net nežinant, kiek naudingų dalykų jose slypi. Laukiniai augalai itin vertingi tuo, kad auga dirbtinėmis trąšomis neužterštoje dirvoje. Taip pat ypač vertinga augaluose esanti medžiaga chlorofilas. Šis žalias pigmentas saulės šviesą paverčia gyvybine augalų energija. Dau chlorofilo turintys laukiniai augalai skatina gyvybinius procesus, atnaujina ląsteles yra ypač naudingi kraujui.
Šių laukinių piktžolių panaudojimas itin platus – jas gali valgyti vienas tiesiog nuplautas, gaminti salotas, įvairius troškinius, sriubas, padažus ar įdarus.
Kiaulpienė. Rusų liaudies medicinoje šis augalas vadinamas gyvybės eliksyru. Jo lapuose gausu angliavandenių, geležies, fosforo, kalcio, magnio, karotino, vitaminų B2, C, E, o žieduose – lecitino. Ryškiai geltonais žiedais žydintis augalas gerina medžiagų apykaitą, valo organizmą, atgaivina kepenis ir kasą.
Maistui galima panaudoti visas kiaulpienės dalis. Jauni lapai tinka garnyrui prie mėsos, žuvies patiekalų, salotoms. Iš jų taip pat galima virti sriubas ar ruošti įvairius įdarus, dėti į troškinius ar padažus. Lapus dar galima užraugti kaip kopūstus.
Marinuoti žiedpumpuriai pagardina salotas, mišraines ar sriubas. Žiedpumpuriai itin tinka pikantiškiems patiekalams pagardinti.
Kiaulpienių lapai gana kartūs, todėl prieš vartojant juos maistui, reikia nuplauti ir bent pusvalandį palaikyti dūdytame šaltame vandenyje.
Iš kiaulpienių šaknų (jas reikia iškasti anksti pavasarį, kol augalas dar nepradėjo žydėti) galima išsivirti kavos. Paruošimo procesas toks – šaknį, švariai nuplovus šepetėliu reikia išdžiovinti, paskrudinti iki rudumo ir sumalti mėsmale.
- Grupė Kulinarija
