Energiją teikiančios medžiagos mūsų maiste yra angliavandeniai, riebalai ir baltymai. Apskritai, angliavandeniai (krakmolas ir cukrus) yra laikomi tiesioginės energijos šaltiniais, baltymai 0 kūno statybos blokais, o riebalai – didelės energijos saugykla. Tačiau šie vaidmenys persidengia. Tinkamai panaudojus mūsų kūno medžiagų apykaitos cheminius reguliatorius baltymai ir riebalai gali būti vartojami energijai, o gliukozės perteklius gali būti paverčiamas į riebalus arba glikogeną (gyvulinį krakmolą).

            Energijos suvartojimas ir atidavimas yra matuojamas kalorijomis. Baltymai ir angliavandeniai turi vienodą kaloringumą – keturias kalorijas gramui. Riebalų kaloringumas yra dvigubai didesnis: devynios kalorijos gramui.

            Kad palaikytų gyvybę, kūnas turi gauti ne mažiau tam tikro kiekio kalorijų. Smegenų veikla, kraujo apytaka, kvėpavimas, virškinimas ir kiti fiziologiniai procesai reikalauja energijos net visiško poilsio metu. Tai yra vadinama bazinė medžiagų apykaitos norma. Individuali bazinė medžiagų apykaitos norma yra įvairi, ji priklauso nuo lyties, kūno dydžio ir svorio, bet daugeliui suaugusiųjų ji yra nuo 1000 iki 1700 maistinių kalorijų dienai.

            Papildoma energija vartojama. Kai dirbame ir žaidžiame. Pavyzdžiui, eidami per valandą galime išeikvoti 120-140 kalorijų, gulėdami 40 kalorijų, o bėgdami 600 kalorijų. Mūsų fizinė veikla gerokai keičia mums reikalingą kalorijų kiekį. Bendrą dienos kalorijų normą galima apskaičiuoti tiesiog pridėjus veiklos kalorijas prie pagrindinės medžiagų apykaitos normos. Bendras vidurkis yra 2000 kalorijų moterims ir 2700 kalorijų vyrams. Sunkus fizinis darbas gali pareikalauti net 4000 kalorijų. Visa ši suvartojama energija atsiranda iš maisto, kurį suvalgome.