Laukinių paukščių ir žvėrių mėsai priskiriama kurapkų, jerubių, tetervinų, putpelių, laukinių žąsų, ančių ir kt. laukinių paukščių bei žvėrių, tokių kaip kiškiai, šernai, briedžiai, elniai ir kt., sumedžiotų per sportinę medžioklę, valgoma mėsa.
Laukinių paukščių mėsa kitokia nei naminių: ji tamsesnė, kietesnė, savotiško skonio ir kvapo (gali turėti sakų prieskonį, būti kartoka), joje daugiau baltymų ir mažiau riebalų. Laukinių paukščių patelių mėsa švelnesnio skonio ir minkštesnė negu patinų. Sumedžioti paukščiai turi būti nesumaigyti, švariomis tvirtomis plunksnomis, neįkritusiomis akimis, neišdžiūvusiais kakleliais.
Negalima maistui vartoti paukščių dulsvu, pilkšvu snapu, įkritusiomis akimis, žalsva oda.
Laukiniai paukščiai daugiausiai kepami, kartais troškinami arba kepami orkaitėje su įvairiais padažais. Kadangi jų mėsa paprastai būna liesa, visą paukštį galima prismaigstyti nesūdytų lašinių arba suvynioti į plonus lašinių griežinėlius (jie pririšami siūlais). Šalti keptos paukštienos patiekalai ir užkandžiai patiekiami su majonezu, įvairiais vaisiais ir daržovėmis. Šaltos mėsos gabalėlių galima pridėti į mišraines. Sriubos iš laukinių paukščių mėsos, išskyrus pertrintas sriubas ir skaidrius sultinius, verdamos labai retai. Laukiniai paukščiai apdorojami ir išdarinėjami lygiai taip pat, kaip naminiai. Jei nėra šaldytuvo, paukštį patartina suvynioti į actu sudrėkintą rankšluostį. Kai rankšluostis išdžius, jį vėl apšlakstykite. Taip paukštį išlaikysite 2 – 3 dienas. Išdarinėtas paukštis genda greičiau, negu neišdarinėtas.
Laukiniai žvėrys apdorojami ir išdarinėjami lygiai taip pat, kaip ir jiems giminingi naminiai gyvuliai: kiškis – kaip triušis, šernas – kaip kiaulė ir pan. Prieš šiluminį apdorojimą laukinių žvėrių mėsa marinuojama, kad pagerėtų jos skonis.
Į viršų