Stebuklingoji ciberžolė
- 2010 Sau 20
Ciberžolė – į nendrę panašus, iki 1 m užaugantis augalas, kilęs iš pietryčių Indijos, auginamas Kinijoje, Japonijoje, Kambodžoje, Šri Lankoje ir kitose palankaus klimato šalyse, kur dažnai lyja ir visus metus būna 20 – 30 laipsnių šilumos. Ciberžolių šakniastiebiai sodinami balandžio – gegužės mėnesiais, o derlius nuimamas po 7 – 9 mėnesių. Iškasti šakniastiebiai išgarinami arba išverdami šarminėje terpėje, tuomet džiovinami saulėje, o vėliau sumalami ir gaunamas klasikiniu laikomas geltonos spalvos prieskonis.
Ciberžole, švelniai aitria ir karčia, gardinami mėsos, žuvies, ryžių ir daržovių patiekalai. Vidurinėje Azijoje plovas neapsieina be ciberžolės. Ciberžole galima nudažyti ir kepinių tešlą.
Ciberžolė naudojama su saiku, kadangi perdozavimas gali neigiamai atsiliepti patiekalo skoniui. Ciberžolę naudoti reikia atsargiai – papuolusi ant audinio ciberžolė neišsiskalbia. Ciberžole patiekalai skaninami ruošimo pradžioje, subėrus prieskonį kartu su produktais. 3-5 porcijoms naudojamas šaukštelis ciberžolės. Geltoną spalvą ciberžolei suteikia kurkuminas – fenolių junginys, kuriam priskiriamos esminės vertingiausios šio augalo savybės. Ciberžolė turi būti laikoma sandariame inde, kitaip greitai praranda aromatą.
Ciberžolė- ne tik prieskonis, ji lėtina produktų gedimo procesus, dėl dažomųjų savybių ciberžolė naudojama ir gaminant kosmetiką, dažant rūbus. Ciberžolėje gausu C, B1, B2, B3 vitaminų ir mikroelementų (geležies, kalcio, fosforo, jodo), ji pasižymi stipriomis antioksidantinėmis savybėmis – padeda iš organizmo pašalinti medžiagų apykaitos procesų metu susidariusius laisvuosius radikalus, kurie neigiamai veikia mūsų organizmą. Ciberžolė turi antiseptinį poveikį, tad ją galima vartoti niežuliui, dermatitui, alerginiams bėrimams gydyti, pastos pavidalu tepama esant votims, egzemoms, įkandus vabzdžiams. Peršalusius vaikus indai gydo pienu su ciberžole, o atsikosėjimui palengvinti kvėpuojama ciberžolės viralo garais. Ciberžolė turi teigiamos įtakos žarnyno, inkstų, tulžies veiklai. Deja, ciberžolės poveikis organizmui gali būti minimalus arba nulinis, jei ji neįsisavinama. Geriausia ciberžolę vartoti kartu su juodųjų pipirų ekstraktu – tai klasikinio kario sudedamosios dalys.
Ciberžolė naudojama su saiku, kadangi perdozavimas gali neigiamai atsiliepti patiekalo skoniui. Ciberžolę naudoti reikia atsargiai – papuolusi ant audinio ciberžolė neišsiskalbia. Ciberžole patiekalai skaninami ruošimo pradžioje, subėrus prieskonį kartu su produktais. 3-5 porcijoms naudojamas šaukštelis ciberžolės. Geltoną spalvą ciberžolei suteikia kurkuminas – fenolių junginys, kuriam priskiriamos esminės vertingiausios šio augalo savybės. Ciberžolė turi būti laikoma sandariame inde, kitaip greitai praranda aromatą.
Ciberžolė- ne tik prieskonis, ji lėtina produktų gedimo procesus, dėl dažomųjų savybių ciberžolė naudojama ir gaminant kosmetiką, dažant rūbus. Ciberžolėje gausu C, B1, B2, B3 vitaminų ir mikroelementų (geležies, kalcio, fosforo, jodo), ji pasižymi stipriomis antioksidantinėmis savybėmis – padeda iš organizmo pašalinti medžiagų apykaitos procesų metu susidariusius laisvuosius radikalus, kurie neigiamai veikia mūsų organizmą. Ciberžolė turi antiseptinį poveikį, tad ją galima vartoti niežuliui, dermatitui, alerginiams bėrimams gydyti, pastos pavidalu tepama esant votims, egzemoms, įkandus vabzdžiams. Peršalusius vaikus indai gydo pienu su ciberžole, o atsikosėjimui palengvinti kvėpuojama ciberžolės viralo garais. Ciberžolė turi teigiamos įtakos žarnyno, inkstų, tulžies veiklai. Deja, ciberžolės poveikis organizmui gali būti minimalus arba nulinis, jei ji neįsisavinama. Geriausia ciberžolę vartoti kartu su juodųjų pipirų ekstraktu – tai klasikinio kario sudedamosios dalys.
- Grupė Grožis, sveikata
