Kad ir kokie būtų – baltagūžiai, žiediniai, brokoliai, briuseliniai, raudonieji, kopūstai yra beveik ideali peršalimo profilaktikos priemonė, be to, jie gelbsti ir tuomet, kai nosis jau varva. Kopūstai aprūpina organizmą mineralinėmis medžiagomis, stiprinančiomis imuninę sistemą ir padedančiomis organizmui kovoti su infekcijomis. Beveik visų rūšių kopūstuose gausu peršalimų „stabdžio“ – vitamino C. Pavyzdžiui, virtuose briuseliniuose kopūstuose yra daugiau vitamino C nei tokiame pačiame kiekyje apelsinų. Be to, kopūstuose dažniausiai esama ir nemažai vitamino E. Ir vienas, ir kitas – svarbūs antioksidantai, žabojantys laisvuosius radikalus: šitaip jie saugo ląsteles ir neleidžia nusilpti gynybinėms organizmo jėgoms.

Valgant kopūstus ne tik apsisaugojama nuo peršalimo, bet ir gerinama viso organizmo veikla – nuo galvos iki kojų. Mat greta vitaminų ir mineralinių medžiagų juose gausu maistinių skaidulų, taigi galima valgyti iki soties negraužiant sąžinei – juk vanduo liemens apimties nedidina. Be to, kopūstuose esantis vanduo išties gyvas – jis tiekia kalcį, kalį ir geležį. Kalcis rūpinasi tvirtais kaulais, stipriais nervais ir raumenimis, kalis reguliuoja kraujospūdį. O mikroelemento geležies reikia kraujui būtinam hemoglobinui gaminti. Ląstelių „statybai“ reikalingos folio rūgšties gausu, pavyzdžiui, savojiniuose ar kininiuose kopūstuose.

Spalvotų rūšių kopūstuose dar gausu ir ląsteles saugančių bei imunitetą stiprinančių biologiškai aktyvių medžiagų – flavonidų. Raudonuosiuose kopūstuose jų net 28 kartusdaugiau nei žaliuosiuose.