Daugybė mikroelementų – svarbios enzimų, hormonų ir baltymų dalys, jų nuolat turime gauti su maistu. Karštis, šaltis, šviesa ir panašūs veiksniai jų kiekio produktuose nekeičia. Mūsų organizmas jų labai nedaug sukaupia. Kai kurie didina arba blokuoja vienas kito veiksmingumą. Pavyzdžiui, cinkas ir varis yra vienas kito priešingybės, kaip ir magnis bei kalcis.

• Chromo reikia akims, jis būtinai reikalingas cukrui skaidyti, be to, dalyvauja ir „gynybiniuose“ imuninės sistemos veiksmuose. Chromo trūkumas prisideda prie diabeto, padidėjusio riebalų kiekio kraujyje, arterinės sklerozės. Jis aktyviai dalyvauja pasisavinant cukrų (diabetikams chromo reikia daugiau).

Užburtas ratas: vartojant per daug rafinuotų angliavandenių ima trūkti chromo ir dėl to kraujyje padidėja insulino. Jei organizmas gamina per daug insulino, tenka per didelis krūvis kasai. Nereta chromo trūkumo išraiška – didelis potraukis saldumynams. Suvalgius saldumynų, išgėrus saldintos kavos iškart pasijuntama geriau, nes pakyla gliukozės kiekis kraujyje. Deja, trumpam. Taip susidaro užburtas ratas, mat vis labiau išsemiamos chromo atsargos. Organizmas išskiria insulino, gliukozės kiekis kraujyje vėl krinta žemyn, tada vėl reikia saldumynų ir vėl pajuntamas nuovargis. Subalansuota mityba, gausi chromo turtingų produktų, kai „tuščias“ cukrus (taip pat įvairūs vaisvandeniai) pakeičiamas sudėtiniais angliavandeniais, padeda suardyti užburtą ratą.

Kiti chromo stygiaus požymiai – juntamas nuovargis, darosi vis sunkiau susikaupti. Tai ženklas, kad smegenys gauna per mažai gliukozės.

Chromas dalyvauja ir riebalų apykaitoje – dėl jo riebalai tampa raumenimis. Patiriant stresą, pasigavus infekciją, daug sportuojant kur kas daugiau chromo pašalinama su šlapimu.

Chromo šaltiniai: alaus mielės, žuvis, mėsa, riebus sūris, kepenėlės, pupos ir pupelės (žievelės), žemuogės ir braškės, miežių daigai, mėlynės ir jų lapai, riešutai, pipirai, rytietiški grybai, porai, pomidorai, pipirnė, sveiki kviečių grūdai.

Chromas daug geriau pasisavinamas, kai organizmas gauna pakankamai vitamino C.

• Boras svarbus vyresniems nei 50 metų žmonėms. Skatina antikūnų susidarymą, todėl stiprina imuninę sistemą. Prisideda prie hormonų – testosterono ir estrogeno – gamybos. Kadangi stabdo baltymų skaidymą, naudingas siekiant išvengti osteoporozės. Jo yra piene ir pieno produktuose, obuoliuose, pupelėse, aguonose, avižose, lapačio arbatoje, pienėse, riešutuose, ridikuose.
• Germanis veikia kaip medžiagų apykaitos katalizatorius. Manoma, kad germanis aktyvina interferoną ir taip stiprina imuninę sistemą. Be to, gaminama daugiau endorfinų (geros nuotaikos hormonų), mažėja kraujo klampumas. Germanio yra paprastuosiuose rėžiukuose, ženšenyje, česnakuose.
• Jodas – audinių ir ląstelių augimui bei visai medžiagų apykaitai svarbus elementas. Skydliaukėje kaupiamas jodas reikalingas abiem skydliaukės hormonams gaminti.

Trūkstant jodo atsiranda niūri nuotaika, nervingumas, miego sutrikimai, antsvoris, krečia šaltis, sulėtėja reakcija, sunku susikaupti, išsausėja oda ir plaukai, gleivinės, lūpos, liežuvis. Jodo gauname su druska, austrėmis, krevetėmis, menke, krabais, skumbrėmis, kiaušiniais, pienu, brokoliais, braškėmis, avižomis, soromis, lapačio arbata, saulėgrąžų sėklomis, špinatais, jūros dumbliais ir t.t. Jodo pasisavinimą slopina nitratai, cigarečių dūmuose esančios medžiagos, taip pat kai kurios daržovės (ridikai, kopūstai).

• Magnis padeda riebalams virsti energija. Daug magnio yra grūduose – 80% gemale ir luobelėse. Geri magnio tiekėjai yra riešutai.