Vegetarinė mityba
- 2010 Vas 19
Vegetarais tampama dėl kelių priežasčių. Kai kurie tokią mitybą pasirenka dėl moralinių nuostatų, pavyzdžiui, mano, kad neetiška žudyti ir valgyti negyvo gyvulio mėsą. Kita grupė taip elgiasi dėl religinių įsitikinimų. Dar kiti vegetarais tampa dėl sveikatos.
Maistas veikia mūsų sveikatą, tad mokslininkai nuolat tyrinėja, kokią įtaką mums daro mityba. Atlikus tyrimus nustatyta, kad valgantieji vegetarinį maistą gyvena ilgiau, neserga širdies ir kraujagyslių ligomis bei diabetu, jų nekamuoja aukštas kraujospūdis.
Imta teigti, kad vegetarinė mityba garantuoja gerą sveikatą. Tačiau, mokslininkams įsigilinus į šiuos tyrimus, kilo abejonių. Tokie tyrimai dažniausiai buvo atliekami religinėse bendruomenėse, kurios nariai ne tik nevalgo mėsos, bet ir nerūko, negeria alkoholinių gėrimų, gyvena gana uždarą gyvenimą, tad stresas čia retas atvejis. Toks gyvenimo būdas taip pat apsaugo nuo visų minėtų ligų, nes jas paskatina ne tik mėsa, bet ir žalingi įpročiai, stresas. Kita vertus, tas bendruomenes kamavo kiti negalavimai: mažakraujystė, įvairios kraujo ligos. Taigi, kad tik vegetarinė mityba yra stiprios sveikatos garantas, nebuvo patvirtinta.
Sveikata priklauso nuo to, kiek gyvūninės kilmės produktų valgoma. Kitas išsamus tyrimas buvo atliktas Viduržemio jūros regiono šalyse, kur gyvūninės kilmės maistas valgomas ne kiekvieną dieną ir mažiau, nei esame įpratę mes. Paaiškėjo, kad ten vidutinė žmonių gyvenimo trukmė yra pakankamai ilga ir taip pat rečiau sergama širdies, kraujagyslių ligomis bei diabetu. Galima daryti išvadas, kad ne mėsa sukelia sveikatos problemas, o jos kiekis.
Dietologai porą kartų per savaitę pataria valgyti žuvų, dar porą kartų – paukštienos, kartą – raudonos mėsos. Beje, pastarosios galima ir visai atsisakyti. Likusias dienas reikėtų ruošti varškės, daržovių, kruopų patiekalus.
Nemanykite, kad vegetarai neturi rūpesčių dėl antsvorio. Jei jie valgo riebų maistą: bulvių traškučius, bandeles, sūrį, gali kentėti nuo per didelio svorio.
Organizmas yra prisitaikęs įsisavinti ir gyvūninės, ir augalinės kilmės maistines medžiagas. Kai kurias maistines medžiagas iš gyvūninių produktų įsisaviname netgi geriau nei iš augalinių. Mūsų fermentinė sistema prisitaikiusi iš gyvūninio maisto geriausiai pasisavinti baltymus, riebaluose tirpius vitaminus, kalcį, geležį, cinką ir kitas mineralines medžiagas. Tik iš gyvūninio maisto galime gauti visas reikalingas aminorūgštis. Nors jų yra ankštinėse ir kitose daržovėse, kruopose, tačiau mūsų organizmas neturi pakankamai fermentų, kurie padėtų jas iš ten pasiimti, todėl tenka didinti augalinio maisto, turinčio šių medžiagų kiekį, skaičių.
Daugeliui tikriausiai dabar iškilo klausimas, ar gali vegetarizmas kenkti sveikatai. Vegetarizmas sveikatai kenkti negali tuomet, kai taip maitintis nusprendęs žmogus turi noro ir galimybių domėtis maisto sudėtimi, stengiasi valgyti kuo įvairesnį augalinės kilmės maistą. Labiausiai sau pakenkiama, kai valgomas vienodas maistas. Kartais atsitinka taip, kad tėvai vegetarai, vegetarizmą primeta ir savo vaikams. Ir augti, ir fiziškai vystytis būtini visaverčiai baltymai, tad nuo vaikystės maitindami vaikus vien augaliniu maistu tėvai be galo rizikuoja savo atžalų sveikata. Bet jei vaiko valgiaraštyje yra žuvis, pieno produktai, tada visaverčių baltymų gali ir užtekti.
Vegetarų rūšys:
• Laktovegetarai – vegetarai, vartojantys pieno produktus.
• Ovovegetarai – valgantys kiaušinius vegetarai.
• Ovolaktovegetarai – vartojantieji kiaušinius ir pieno produktus.
• Piscovegetarai – valgantieji žuvis.
• Veganai – nevalgo jokio gyvūninio maisto.
• Semivegetarai – nevalgo tik raudonos mėsos, tačiau neatsisako baltos mėsos, kiaušinių, pieno, žuvies.
Imta teigti, kad vegetarinė mityba garantuoja gerą sveikatą. Tačiau, mokslininkams įsigilinus į šiuos tyrimus, kilo abejonių. Tokie tyrimai dažniausiai buvo atliekami religinėse bendruomenėse, kurios nariai ne tik nevalgo mėsos, bet ir nerūko, negeria alkoholinių gėrimų, gyvena gana uždarą gyvenimą, tad stresas čia retas atvejis. Toks gyvenimo būdas taip pat apsaugo nuo visų minėtų ligų, nes jas paskatina ne tik mėsa, bet ir žalingi įpročiai, stresas. Kita vertus, tas bendruomenes kamavo kiti negalavimai: mažakraujystė, įvairios kraujo ligos. Taigi, kad tik vegetarinė mityba yra stiprios sveikatos garantas, nebuvo patvirtinta.
Sveikata priklauso nuo to, kiek gyvūninės kilmės produktų valgoma. Kitas išsamus tyrimas buvo atliktas Viduržemio jūros regiono šalyse, kur gyvūninės kilmės maistas valgomas ne kiekvieną dieną ir mažiau, nei esame įpratę mes. Paaiškėjo, kad ten vidutinė žmonių gyvenimo trukmė yra pakankamai ilga ir taip pat rečiau sergama širdies, kraujagyslių ligomis bei diabetu. Galima daryti išvadas, kad ne mėsa sukelia sveikatos problemas, o jos kiekis.
Dietologai porą kartų per savaitę pataria valgyti žuvų, dar porą kartų – paukštienos, kartą – raudonos mėsos. Beje, pastarosios galima ir visai atsisakyti. Likusias dienas reikėtų ruošti varškės, daržovių, kruopų patiekalus.
Nemanykite, kad vegetarai neturi rūpesčių dėl antsvorio. Jei jie valgo riebų maistą: bulvių traškučius, bandeles, sūrį, gali kentėti nuo per didelio svorio.
Organizmas yra prisitaikęs įsisavinti ir gyvūninės, ir augalinės kilmės maistines medžiagas. Kai kurias maistines medžiagas iš gyvūninių produktų įsisaviname netgi geriau nei iš augalinių. Mūsų fermentinė sistema prisitaikiusi iš gyvūninio maisto geriausiai pasisavinti baltymus, riebaluose tirpius vitaminus, kalcį, geležį, cinką ir kitas mineralines medžiagas. Tik iš gyvūninio maisto galime gauti visas reikalingas aminorūgštis. Nors jų yra ankštinėse ir kitose daržovėse, kruopose, tačiau mūsų organizmas neturi pakankamai fermentų, kurie padėtų jas iš ten pasiimti, todėl tenka didinti augalinio maisto, turinčio šių medžiagų kiekį, skaičių.
Daugeliui tikriausiai dabar iškilo klausimas, ar gali vegetarizmas kenkti sveikatai. Vegetarizmas sveikatai kenkti negali tuomet, kai taip maitintis nusprendęs žmogus turi noro ir galimybių domėtis maisto sudėtimi, stengiasi valgyti kuo įvairesnį augalinės kilmės maistą. Labiausiai sau pakenkiama, kai valgomas vienodas maistas. Kartais atsitinka taip, kad tėvai vegetarai, vegetarizmą primeta ir savo vaikams. Ir augti, ir fiziškai vystytis būtini visaverčiai baltymai, tad nuo vaikystės maitindami vaikus vien augaliniu maistu tėvai be galo rizikuoja savo atžalų sveikata. Bet jei vaiko valgiaraštyje yra žuvis, pieno produktai, tada visaverčių baltymų gali ir užtekti.
Vegetarų rūšys:
• Laktovegetarai – vegetarai, vartojantys pieno produktus.
• Ovovegetarai – valgantys kiaušinius vegetarai.
• Ovolaktovegetarai – vartojantieji kiaušinius ir pieno produktus.
• Piscovegetarai – valgantieji žuvis.
• Veganai – nevalgo jokio gyvūninio maisto.
• Semivegetarai – nevalgo tik raudonos mėsos, tačiau neatsisako baltos mėsos, kiaušinių, pieno, žuvies.
- Grupė Grožis, sveikata
