Nemažą žalą kūnui daro alkoholis, neigiamai veikdamas mitybą. Žmonės, reguliariai vartojantys alkoholį, dažnai tinkamai nepavalgo. Tai lemia dvi priežastys. Pirmoji – alkoholis prislopina arba pašalina alkio jausmą: antroji – alkoholis yra koncentruotas tuščių kalorijų šaltinis.

Kiekvienas alkoholio gramas duoda keletą kalorijų. Tai reiškia, kad asmuo, kasdien išgeriantis pusę litro degtinės, tokia įprasta alkoholikų dozė, patiekia savo kūnui apie 3000 kalorijų. Nė viena iš šių kalorijų neturi maistinės vertės. Net ir statinėje spirito nėra vitaminų, labai mažai mineralų, nėra nei baltymų, nei riebalų, nei angliavandenių. Mišriuose gėrimuose ir salykle yra cukraus, bet jis mažai teduoda naudos. Pavertus jį riebalais, auginamas vadinamasis „alaus pilvukas“. Iš tikrųjų cukrus net didina toksinį (nuodingą) alkoholio poveikį.

Alkoholikų mitybai būdinga baltymų ir vitaminų stoka. Ji gali paskatinti kepenų ir smegenų pažeidimus, kurie neišvengiamai atsiranda dėl chroniško gėrimo. Beriberis (vitamino B, trūkumas), skorbutas (vitamino C trūkumas) ir pelagra (nikotininės rūgšties trūkumas) yra būdingos alkoholikų ligos.

Reikia prisiminti ir kitus rizikos veiksnius. Net mažas alkoholio kiekis naikina smegenų ląsteles. Miegas, kurį sukelia alkoholis, yra kitokio tipo ir teikia mažai poilsio kūnui. Vitaminų, mineralų ir maistingųjų medžiagų stoka trukdo kūnui kovoti su infekcija. Pridėkime dar baltųjų kraujo kūnelių sunaikinimą ir kitus imuninės sistemos sutrikdymus, tuomet turėsime atsakymą į klausymą, kodėl nuo plaučių uždegimo ir kitų infekcinių ligų miršta daugiau alkoholikų.