Visi girdėjome apie žmogėdras, kurie ramiausiai dorojo kaimyninių genčių atstovus. Jie buvo įsitikinę, kad suvalgę priešo kepenis apsisaugos nuo įvairių negalavimų, įgis jėgos. Nesiruošiame skatinti jus paragauti kolegų ar draugų mėsytės. Tačiau norime priminti, kad mes, matyt, esame kažką paveldėję iš savo laukinių protėvių: juk kartais taip traukia paragauti kepenėlių ar plaučių. Tik, žinoma, ne kaimyno, o galvijų.

Sudėtingi vidaus organai beveik nesiskiria nuo mėsos – baltymai, šiek tiek riebalų, visiškai nėra angliavandenių. Taip pat gausu kai kurių vitaminų – B grupės, A, C – ir mineralinių medžiagų – geležies, cholesterino, kuris, kaip žinia, gali sukelti aterosklerozę.

Bet kuris gyvūnas turi įvairiausių vidaus organų, kai kurie jų netgi laikomi delikatesais. Beje, gaminti subproduktus nors ir labai nebrangu, tačiau gana sunku. Tiksliau, jų paruošimas užima nemažai laiko. Tad greitai paruošti vakarienei liežuvio užpiltinę arba įdarytus inkstus nesitikėkite, geriau išmėginkite paprastesnius receptus.

Kepenys. Jos reikalingos, kad organizmą apvalytų nuo įvairių kenksmingų medžiagų. Kepenyse gausu vitaminų A ir C, folinės rūgšties. Ilgai kepti kepenėlių nereikėtų, nes jos praras savo skonio savybes. Sūdyti tik prieš patiekinat, priešingu atveju jos neteks daug sulčių ir bus kietos bei sausos.

Smegenys. Tai – rinktinis delikatesas, kuriame gausu fosforo (jis padeda dirbti pilkosioms smegenų ląstelėms). Papuasai, iki šiol manantys, jog suvalgius savo oponento smegenis taps protingesni, ne taip ir klysta. Be fosforo, smegenys turi magnio ir kalio. Tiesa, valgyti smegenis labai dažnai nepatartina, nes iš visų subproduktų jos turi daugiausiai cholesterolio.

Plaučiai. Nepaisant pasibjaurėtinos išvaizdos, plaučiai labai skanūs, nekaloringi ir lengvai pasisavinami organizmo. Plaučiuose vitaminų beveik tiek pat, kiek ir jautienoje, bet gerokai mažiau riebalų. Verdant plaučius prislėkite kuo nors sunkiu, nes kitaip, užpylus vandeniu, jie iškils į paviršių.

Inkstai. Prieš pradedant kepti ar troškinti inkstus, juos reikia kelias valandas išmirkyti vandenyje arba piene, kitaip bute gali pasklisti ne itin malonūs aromatai. Jeigu turėsite kelias valandas išmirkyti kokį nors patiekalą iš inkstų, viena jo porcija jūsų organizmui suteiks vitamino B dozę, dvidešimt kartų viršijančią suaugusio žmogaus paros vidutinę normą.

Liežuvis. Jeigu užteks kantrybės paruošti liežuvį (procesas gali užtrukti 3 – 4 valandas), mėgausitės ypatingai švelniu liežuvio skoniu. Be to, šiame dietiniame produkte beveik nėra jungiamųjų skaidulų, jis lengvai virškinamas.

Širdis. Joje daug baltymų, mažai riebalų ir kalorijų, gausu geležies. Širdį virti reikia gana ilgai, bet skirtingai nei inkstai, ji visiškai neskleidžia kvapo.