Kaip kovoti su stresu (1 dalis)
- 2009 Spa 02
Šiuolaikinis gyvenimo ritmas reikalauja iš mūsų susitvarkyti su daugybe pareigų tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime: karjera, mokymasis, rūpinimasis vaikais ir panašiai. Ir nors nedidelis streso kiekis gali būti puikus motyvatorius, jei jis tampa nekontroliuojamas, gali turėti neigiamų pasekmių tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Lygiai taip pat neigiamai įtakoti ir bendravimą su kitais žmonėmis bei asmeninius santykius.
Fiziologinis ir psichologinis poilsis
Traumos, krizės, konfliktai, pernelyg dideli asmeniniai ir profesiniai reikalavimai ir netgi kasdieniai kivirčai gali sukelti stresą, dėl kurio vėliau pasireiškia fiziniai ir emociniai sutrikimai. Lygiai taip pat kaip ir galvos skausmai, nuovargis, raumenų įtampa, sutrikęs miegas, irzlumas, skrandžio sutrikimai, taip pat ir depresija bei nerimas yra įprastiniai streso palydovai. Stresas taip pat gali sukelti žymiai rimtesnius medicininius padarinius, pavyzdžiui, širdies priepuolius bei klinikinę depresiją. Labai svarbu išmokti atskirti streso požymius ir žinoti, kaip su jais elgtis. Žemiau pateiksiu keletą patarimų, kaip teisingai elgtis.
Miegas
Nepasakysiu nieko naujo, kad blogai pailsėjus blogai ir dirbasi. Ir dar poilsio trūkumas verčia tave stresuoti. Jei jauti, kad tikrai nori miegoti, nelauk, kol baigsis TV programa. Pasiduok miego šauksmui ir junk televizorių lauk :). Jei įmanoma, keliauk miegoti tuo pačiu metu kiekvieną vakarą ir kiek įmanoma anksčiau – keltis irgi reikėtų anksti. Geras poilsis yra svarbiausias veiksnys gerai savijautai visą dieną.
Sportuok
Reguliarus sportavimas yra vienas iš geriausių būdų suvaldyti stresą. Plaukimas, joga, aerobika ar šokiai priverčia tave susikoncentruoti į savo kūną ir padeda kovoti su streso užuomazgomis. Stenkis pasportuoti bent 2-3 kartus per savaitę. Fizinis krūvis teigiamai veikia kraujotakos sistemą, mažina raumenų įtampą ir „pagamina“ nemažą dozę endorfinų (laimės hormonų). Pratimai tave išsekina, bet po jų jautiesi laiminga.
Tęsinys – kitose dviejose dalyse.
Fiziologinis ir psichologinis poilsis
Traumos, krizės, konfliktai, pernelyg dideli asmeniniai ir profesiniai reikalavimai ir netgi kasdieniai kivirčai gali sukelti stresą, dėl kurio vėliau pasireiškia fiziniai ir emociniai sutrikimai. Lygiai taip pat kaip ir galvos skausmai, nuovargis, raumenų įtampa, sutrikęs miegas, irzlumas, skrandžio sutrikimai, taip pat ir depresija bei nerimas yra įprastiniai streso palydovai. Stresas taip pat gali sukelti žymiai rimtesnius medicininius padarinius, pavyzdžiui, širdies priepuolius bei klinikinę depresiją. Labai svarbu išmokti atskirti streso požymius ir žinoti, kaip su jais elgtis. Žemiau pateiksiu keletą patarimų, kaip teisingai elgtis.
Miegas
Nepasakysiu nieko naujo, kad blogai pailsėjus blogai ir dirbasi. Ir dar poilsio trūkumas verčia tave stresuoti. Jei jauti, kad tikrai nori miegoti, nelauk, kol baigsis TV programa. Pasiduok miego šauksmui ir junk televizorių lauk :). Jei įmanoma, keliauk miegoti tuo pačiu metu kiekvieną vakarą ir kiek įmanoma anksčiau – keltis irgi reikėtų anksti. Geras poilsis yra svarbiausias veiksnys gerai savijautai visą dieną.
Sportuok
Reguliarus sportavimas yra vienas iš geriausių būdų suvaldyti stresą. Plaukimas, joga, aerobika ar šokiai priverčia tave susikoncentruoti į savo kūną ir padeda kovoti su streso užuomazgomis. Stenkis pasportuoti bent 2-3 kartus per savaitę. Fizinis krūvis teigiamai veikia kraujotakos sistemą, mažina raumenų įtampą ir „pagamina“ nemažą dozę endorfinų (laimės hormonų). Pratimai tave išsekina, bet po jų jautiesi laiminga.
Tęsinys – kitose dviejose dalyse.
- Grupė Įvairenybės
