Žmogus jau senovėje vartojo augalus įvairiems susirgimams gydyti. Tai byloja seniausi raštai. Žinios apie augalų gydomąsias buvo perduodamos iš kartos į kartą. Taip kūrėsi liaudies medicina. Daug ką perėmė ir medicinos mokslas. Intensyviai vystantis chemijos mokslui, per du paskutiniuosius šimtmečius pavyko susintetinti daugybę vaistinių preparatų, pasižyminčių greitu ir efektyviu veikimu. Vaistingieji augalai buvo pamiršti. Tačiau ilgainiui, vartojant sintetinius preparatus įvairių susirgimų gydymui, išaiškėjo ir jų neigiamos savybės. Vėl buvo prisiminta „žalioji vaistinė“-nepakankamai ištirti ir panaudoti gamtiniai „turtai“. Botanikai, farmacininkai, medikai bei chemikai įvairiapusiškai juos tiria. Įvairių susirgimų, ypač lėtinių, gydymui medikai vis dažniau siūlo vartoti vaistinių augalų arbatą, vonias, ar iš jų pagamintus preparatus. Vaistiniai augalai labai plačiai naudojami, jų aptokti galima beveik visur, kremuose, gydomuosiuose aliejuose, maisto papilduose. Tai tik dar sykį įrodo, koks svarbus yra gamtos gėrybių vaidmuo žmogaus pasaulyje. Vaistinius augalus galite rinkti pievose ar auginti patys.