UV spinduliai ir jų poveikis
- 2009 Rugs 08
Vasara jau pralėkė, tačiau tai visiškai nereiškia, kad atostogų, o tuo labiau deginimosi sezonas jau baigėsi. Tuomet, kai pas mus „siautėja“ lietūs ar siaučia pūgos, pats patraukliausias metas iškeliauti iš Lietuvos kažkur ten, kur karšta saulė, baltas smėlis ir žydra žydra jūra... Ui, užsisvajojau net :). Taigi, norėjau pasakyti, kad saugotis saulutės spindulių, kurie tinkamai neprisižiūrint yra kenksmingi, reikia ne tik tuos 3 mūsų vasaros mėnesius, bet ir ištisus metus. Tuo labiau, kad daug kam saulė yra tarsi narkotikas... Taigi pasiskaityk žemiau esančią informaciją ir sužinok viską nuo A iki Z.
Saulės spinduliai
Saulės spektras yra sudarytas iš elektromagnetinių spindulių energijos su įvairiais 
bangų ilgiais. Jie įsiskverbia giliai į odą ir gali sukelti biologinį poveikį, kuris yra tiek naudingas, tiek ir žalingas.
Kas tie UV ir IR spinduliai?
Ultravioletiniai spinduliai (UV) yra elektromagnetinės bangos su vidutinio ilgio bangomis (tarp matomos šviesos ir rentgeno spindulių). Infra-raudonieji spinduliai (IR) – tai elektromagnetiniai spinduliai, kurių bangų ilgis yra didesnis nei matomos šviesos.
Ultravioletiniai spinduliai, pagal bangų ilgį, skirstomi į kelis tipus: UVA (400-315nm), UVB (315-280nm) ir UVC (280-10nm). UVC spinduliai yra patys pavojingiausi, tačiau žemės paviršiaus jie nepasiekia dėl atmosferoje esančio ozono sluoksnio, kuris tuos spindulius visiškai filtruoja. UVB spindulių bangų ilgis yra vidutinis, bet pro paviršinius odos sluoksnius jis neprasiskverbia. Šiuos spindulius sugeria akių ragenos (štai kodėl reikia nešioti akinius nuo saulės. Gerus akinius nuo saulės – saugančius nuo visų UV spindulių). UVA spindulių ilgis sąlyginai yra didelis ir maždaug 95% UV spindulių kiekio, pasiekiančio žemę, yra UVA spinduliai.
Spindulių požymiai
Šiluma, kurią jaučiame šviečiant saulei, yra infra-raudonieji spinduliai. UV spinduliai žemę pasiekia tiek saulėtu, tiek debesuotu ir net šaltu oru. Intensyviausi jie yra tarp 12h ir 16h (tada, kai tu dažniausiai „skrudiniesi“ prieš saulutę, ar ne?).
Kuo aukščiau pakylame virš jūros lygio (pvz., į kalnus), tuo labiau pažeidžiami tų spindulių tampame. Beje, UV spinduliai atsispindi vandenyje (vanduo atspindi 5% spindulių), nuo smėlio (20%), nuo žolės (5%) ir labiausiai nuo sniego (85%).
UV spindulių poveikis odai
UVB spinduliai veikia epidermį ir stimuliuoja melaniną (raudonai-rudos spalvos pigmentą), dėl kurio oda patamsėja ir apsaugo nuo saulės spindulių. Tuo tarpu UVA spinduliai veikia gilesnius odos sluoksnius. Dėl jų oda sensta: dėl UVA spindulių oda tampa nebe tokia elastinga, tie spinduliai „puola“ kolageno skaidulas bei odos proteinus, o šiuose sluoksniuose pažeidimai yra negrįžtami. Vieną kartą nudegusios vietos visam gyvenimui lieka jautrios ir turi būti itin atsakingai prižiūrimos. Infra-raudonieji spinduliai skverbiasi į giliausius odos sluoksnius. Dėl jų oda šiek tiek įrunda ir gali sukelti kraujo apytakos sutrikimus.
UVB pliusai ir minusai
+ UVB spinduliai yra būtini vitamino D sintezei, kuris kauluose sulaiko kalcį ir vaidina pagrindinį vaidmenį epidermio struktūroje;
+ Oda įdega;
- Sukelia saulės smūgį;
- Sukelia ląstelių mutacijas.
UVA pliusai ir minusai
+ Staigus bet laikinas įdegis;
- Gamina laisvuosius radikalus, kurie sukelia ląstelių ir pagalbinių skaidulų pakitimus. Dėl to atsiranda raukšlės, amžiaus dėmės, odos ligų vystymasis – nuo gerybinių iki rimtesnių (melanomų ar odos vėžių).
Infraraudonųjų spindulių pliusai ir minusai
+ Malonus šilumos jausmas;
- Odos dehidracija;
- Odos sausumas.
Pabaigai
Taigi, kai jau žinai visus pliusus ir minusus, tavo pasirinkimas, kaip degintis – saugiai, t.y. naudojant apsauginį kremą, ar bet kaip – galvojant, kad gražus ir, be abejonės, staigus įdegis yra svarbiausia...
bangų ilgiais. Jie įsiskverbia giliai į odą ir gali sukelti biologinį poveikį, kuris yra tiek naudingas, tiek ir žalingas.
Kas tie UV ir IR spinduliai?
Ultravioletiniai spinduliai (UV) yra elektromagnetinės bangos su vidutinio ilgio bangomis (tarp matomos šviesos ir rentgeno spindulių). Infra-raudonieji spinduliai (IR) – tai elektromagnetiniai spinduliai, kurių bangų ilgis yra didesnis nei matomos šviesos.
Ultravioletiniai spinduliai, pagal bangų ilgį, skirstomi į kelis tipus: UVA (400-315nm), UVB (315-280nm) ir UVC (280-10nm). UVC spinduliai yra patys pavojingiausi, tačiau žemės paviršiaus jie nepasiekia dėl atmosferoje esančio ozono sluoksnio, kuris tuos spindulius visiškai filtruoja. UVB spindulių bangų ilgis yra vidutinis, bet pro paviršinius odos sluoksnius jis neprasiskverbia. Šiuos spindulius sugeria akių ragenos (štai kodėl reikia nešioti akinius nuo saulės. Gerus akinius nuo saulės – saugančius nuo visų UV spindulių). UVA spindulių ilgis sąlyginai yra didelis ir maždaug 95% UV spindulių kiekio, pasiekiančio žemę, yra UVA spinduliai.
Spindulių požymiai
Šiluma, kurią jaučiame šviečiant saulei, yra infra-raudonieji spinduliai. UV spinduliai žemę pasiekia tiek saulėtu, tiek debesuotu ir net šaltu oru. Intensyviausi jie yra tarp 12h ir 16h (tada, kai tu dažniausiai „skrudiniesi“ prieš saulutę, ar ne?).
Kuo aukščiau pakylame virš jūros lygio (pvz., į kalnus), tuo labiau pažeidžiami tų spindulių tampame. Beje, UV spinduliai atsispindi vandenyje (vanduo atspindi 5% spindulių), nuo smėlio (20%), nuo žolės (5%) ir labiausiai nuo sniego (85%).
UV spindulių poveikis odai
UVB spinduliai veikia epidermį ir stimuliuoja melaniną (raudonai-rudos spalvos pigmentą), dėl kurio oda patamsėja ir apsaugo nuo saulės spindulių. Tuo tarpu UVA spinduliai veikia gilesnius odos sluoksnius. Dėl jų oda sensta: dėl UVA spindulių oda tampa nebe tokia elastinga, tie spinduliai „puola“ kolageno skaidulas bei odos proteinus, o šiuose sluoksniuose pažeidimai yra negrįžtami. Vieną kartą nudegusios vietos visam gyvenimui lieka jautrios ir turi būti itin atsakingai prižiūrimos. Infra-raudonieji spinduliai skverbiasi į giliausius odos sluoksnius. Dėl jų oda šiek tiek įrunda ir gali sukelti kraujo apytakos sutrikimus.
UVB pliusai ir minusai
+ UVB spinduliai yra būtini vitamino D sintezei, kuris kauluose sulaiko kalcį ir vaidina pagrindinį vaidmenį epidermio struktūroje;
+ Oda įdega;
- Sukelia saulės smūgį;
- Sukelia ląstelių mutacijas.
UVA pliusai ir minusai
+ Staigus bet laikinas įdegis;
- Gamina laisvuosius radikalus, kurie sukelia ląstelių ir pagalbinių skaidulų pakitimus. Dėl to atsiranda raukšlės, amžiaus dėmės, odos ligų vystymasis – nuo gerybinių iki rimtesnių (melanomų ar odos vėžių).
Infraraudonųjų spindulių pliusai ir minusai
+ Malonus šilumos jausmas;
- Odos dehidracija;
- Odos sausumas.
Pabaigai
Taigi, kai jau žinai visus pliusus ir minusus, tavo pasirinkimas, kaip degintis – saugiai, t.y. naudojant apsauginį kremą, ar bet kaip – galvojant, kad gražus ir, be abejonės, staigus įdegis yra svarbiausia...
- Grupė Grožis, sveikata
