Medus nuo seno žinomas ne tik kaip maistas, bet ir kaip vaistas. Kartais atrodo, lyg jis būtų panacėja nuo visų ligų. Tačiau kaip yra iš tikro?
Medus – labai maistingas gamtos sukurtas produktas. Organizmas lengvai jį pasisavina. Valgant medų, skatinama virškinimo trakto veikla, teigiamai įtakojama širdies veikla. Meduje yra priešuždegiminių medžiagų, todėl dažnai jis vartojamas pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, jis rekomenduojamas dirbamtiems sėdimą darbą.
Medus padeda absorbuoti kitų medžiagų gydomąsias savybes. Geriant vaistinių žolelių arbatą su medumi, jis padeda geriau įsisavinti žolelių teikiamą naudą.
Moterims pravartu vartoti medų sergant ginekologinėmis ligomis, malšinant menstruacijų skausmus, bei palengvinant klimakterinio laikotarpio sukeltus negalavimus.
Medus gydo tokias ligas kaip: gastritas, insktų nepakankamumas, akmenligė, skrandžio opaligė, peršalimas, viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, nemiga ir kitos. Jis stiprina kraujagysles, mūsų imunitetą.
Sergant angina, išsivysčius dantenų, burnos ertmės gleivinės uždegimui, labai naudinga gerklę ir burną skalauti medaus ir vaistažolių nuovirų tirpalu.
Medus skatina šlakų pasišalinimą, palankiai veikia inkstų audinius, naikina ligas sukeliančius mikrobus, dezinfekuoja šlapimtakius.
Tačiau vertėtų nepamiršti, jog kaip ir kitais vaistais ar maisto produktais, taip ir medumi – neverta piktnaudžiauti. Per dieną specialistai rekomenduoja sugalvyti kelis šaukštus šio produkto, bet ne daugiau nei 100 gramų per parą.
Medų reikia laikyti ne aukštesnėje kaip 10 °C temperatūroje. Negalima medaus kaitinti, nes įšilęs virš 40 laipsnių, jis praranda daugelį gydomųjų savybių. Taigi ir į arbatą medaus dėkitės tik jai šiek tiek ataušus. Beje, nederėtų medaus užsigerti šaltu vandeniu, geriausiai tam tinka šilta žolelių arbata.
Medų nepatartina vartoti žmonėms, kurie jam alergiški, bei sergantiems sukriniu diabetu.
Į viršų