Ką reikėtų žinoti apie nitratus?
- 2010 Kov 22
Nitratai – azoto rūgšties druskos, plačiai paplitusios gamtoje. Priklausomai nuo žmogaus veiklos, išorinės aplinkos objektai bei maisto produktai gali būti užteršti nitratais. Kalio, natrio, kalcio, amonio nitratai (salietros) plačiai naudojamos žemės ūkyje kaip trąšos.
Įvairios daržovės ir prieskoniniai augalai nevienodai kaupia nitratus. Nitratų kaupimasis daržovėse dar priklauso ir nuo kitų veiksnių: augalo rūšies, veislės ir amžiaus, dirvožemio ypatybių, klimato sąlygų ir t.t. Ankstyvosiose daržovėse nitratų randama daugiau nei vėlyvosiose, šiltnamiuose augintose daugiau nei atvirame grunte, polietileniniuose šiltnamiuose išaugintose daržovėse daugiau, negu šiltnamiuose su stiklais. Nitratai labiausiai kaupiasi burokėliuose, salotose, ridikėliuose, krapuose, špinatuose, ropėse ir kopūstuose.
Patekę į organizmą nitratai, veikiami nitraredukuojančių bakterijų, virsta toksiškesniais junginiais nitritais, kurie greitai jungiasi su kraujo baltymu hemoglobinu, sudarydami sulfo – ir methemoglobiną. Pastarieji negali pernešti į audinius reikiamo kiekio deguonies. Be to, nitritai gali jungtis su antriniais aminais, esančiais maisto produktuose bei žmogaus organizme, ir sudaryti kenksmingas organizmui medžiagas – nitrozaminus, pasižyminčius kancerogeniniu poveikiu. Bandymais įrodyta, kad gaunant daug nitratų ir nitritų, sutrinka biosrovės galvos smegenyse, pažeidžiama endokrininių organų veikla, pakinta kai kurių fermentų aktyvumas, sutrinka imunologinė ir generatyvinė funkcija.
Daržoves laikant sandėlyje per žiemą, nitratų sumažėja, o nitritų padaugėja. Kadangi nitritai yra pavojingesni už nitratus, venkite sandėlyje laikyti daržoves. Vartokite maistui tas augalo dalis, kuriose yra mažiau nitratų. Daugiausiai jų susikaupia arčiausiai šaknų. Nitratų daržovėse sumažėja jas plaunant. Patartina plauti daržoves vandenyje su vitaminu C arba valgomąja druska, nes šitaip dar labiau sumažinamas nitratų kiekis jose. Taip pat nitratų kiekis daržovėse sumažėja jas verdant, ypač jei verdame jas pasūdytame vandenyje.
Patekę į organizmą nitratai, veikiami nitraredukuojančių bakterijų, virsta toksiškesniais junginiais nitritais, kurie greitai jungiasi su kraujo baltymu hemoglobinu, sudarydami sulfo – ir methemoglobiną. Pastarieji negali pernešti į audinius reikiamo kiekio deguonies. Be to, nitritai gali jungtis su antriniais aminais, esančiais maisto produktuose bei žmogaus organizme, ir sudaryti kenksmingas organizmui medžiagas – nitrozaminus, pasižyminčius kancerogeniniu poveikiu. Bandymais įrodyta, kad gaunant daug nitratų ir nitritų, sutrinka biosrovės galvos smegenyse, pažeidžiama endokrininių organų veikla, pakinta kai kurių fermentų aktyvumas, sutrinka imunologinė ir generatyvinė funkcija.
Daržoves laikant sandėlyje per žiemą, nitratų sumažėja, o nitritų padaugėja. Kadangi nitritai yra pavojingesni už nitratus, venkite sandėlyje laikyti daržoves. Vartokite maistui tas augalo dalis, kuriose yra mažiau nitratų. Daugiausiai jų susikaupia arčiausiai šaknų. Nitratų daržovėse sumažėja jas plaunant. Patartina plauti daržoves vandenyje su vitaminu C arba valgomąja druska, nes šitaip dar labiau sumažinamas nitratų kiekis jose. Taip pat nitratų kiekis daržovėse sumažėja jas verdant, ypač jei verdame jas pasūdytame vandenyje.
- Grupė Grožis, sveikata
