Tiems, kurie greitai ima šalti, moliūgus (puikiai tinka sriuboms, troškiniams ar apkepams gaminti) reikėtų kabinti pilnu šaukštu, mat jie šildo iš vidaus. Efektas bus dar didesnis, jei šildančią moliūgų sriubą pagardinsite kraujotaką skatinančiu kariu ar maltomis aitriosiomis paprikomis. Be to, jų minkštimas turi daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, nors visai nekaloringas (100 g – vos 27 kalorijos). Moliūgus tokia ryškia spalva nudažantis beta karotinas – vienas antioksidantų čempionų, patikimai saugančių ląsteles nuo neigiamo poveikio. Tai puikus produktas turintiesiems inkstų ar širdies bėdų, o visiems, kurių organizme linkę kauptis skysčiai, vertėtų pagalvoti apie organizmą valančią ir stiprinančią moliūgų dieną – kas savaitę ar dvi. Moliūgų minkštime daug lengvai pasisavinamų angliavandenių, pektinų ir organinių rūgščių, taip pat C, PP ir B grupės vitaminų, karotinų bei mikroelementų kalio, fosforo, kalcio ir geležies. Moliūgai skatina virškinimą, reguliuoja žarnyno veiklą. Jie valgomi troškinti, virti, apkepti pavoliojus kiaušinio plakinyje ir džiūvėsiuose. Patiekiami kaip garnyras prie žuvies ir mėsos patiekalų. Iš jų galima gaminti pyragėlių įdarą, kepti pyragus, apkepus.

O kur dar sėklos! Jas ne tik smagu kramsnoti – jos aprūpina organizmą vertingais mikroelementais: selenu, variu ir cinku. Pastarasis itin stiprina gynybines organizmo jėgas ir apgina nuo virusų. Sėklos labai maistingos. Jose nemažai baltymų, augalinių riebalų. Kepintomis ir žaliomis skanu gardinti salotas, troškinius, varškę. Moliūgų sėklos ir jų aliejus itint rekomenduojami tiems, kuriems rūpesčių kelia šlapimo pūslė ar prostata. Moliūgų sėklų aliejus aprūpina organizmą vertingomis augalinėmis medžiagomis – linolio ir omega – 6 riebalų rūgštimis. Jame gausu ir augalinių hormonų fitosterolių. Visos šios biologiškai aktyvios medžiagos reguliuoja cholesterolio lygį organizme ir pasižymi puikiomis antioksidacinėmis savybėmis. O visos antioksidacinės medžiagos savo ruožtu stiprina gynybines organizmo jėgas.