Melionas kilęs iš agurkinių šeimos augalų ir yra labai skani daržovė. Jo tėvynė – Vidurinė Azija. Meliono lapai dideli, žiedai geltonos spalvos. Vaisiai dideli, kvepiantys, apvalūs arba pailgi. Arabai viduramžiais melioną laikė rojaus vaisiumi. Šiuo metu melionų auginama įvairių veislių, kurios skiriasi dydžiu, skoniu, aromatu ir kitomis savybėmis.
Vaisiai turi daug ir lengvai įsisavinamų angliavandenių (fruktozės, gliukozės), vitamino C, B1, B2, PP, P, karotino, folinės rūgšties, pektinų, lakiųjų aromatinių medžiagų, organinių rūgščių, ląstelienos, kuri švelniai stimuliuoja virškinimo traktą, mineralinių druskų – kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo, geležies.
Melionas vertinamas kaip dietinis, skanus maisto produktas. Jis valgomas šviežias, marinuotas, iš jo verdama uogienė. Melionas labai tinka sergant ateroskleroze, mažakraujyste, širdies, kraujagyslių, kepenų, inkstų ligomis. Ypač patariama jį valgyti pagyvenusiems žmonėms ir vaikams. Jo veikliosios medžiagos teigiamai veikia medžiagų apykaitą, kraujo gamybą ir kitus gyvybinius procesus, vykstančius organizme. Be to, meliono ląsteliena ir sultys skatina virškinamojo trakto veiklą, šlapimo išsiskyrimą, tinka užkietėjusiems viduriams, hemorojui gydyti.
Melionas vartojamas ir kosmetikoje. Jo minkštimo pagalba šalinamos dėmės, strazdanos ir spuogai. Iš sėklų paruoštas vandeninis antpilas santykiu 1:2skatina šlapimo išsiskyrimą, tinka inkstų ligoms gydyti.