Bulvės – vienos mėgstamiausių lietuviškų daržovių. Jos sočios, maistingos ir tinka prie daugelio patieklų. Ypač gardžios ir maistingos būna netrukus užderėsiančios šviežios bulvės, iš kurių galite pasigaminti gardžiausių valgių.

Istorija

Bulvių kulinarinio meistriškumo pradininkas yra prancūzas Parmantje, kuris 1785 m. šv. Liudviko dieną atvyko į Versalio rūmus su puokšte bulvių žiedų ir kraitele bulvių. Karalius bulvės žiedą įsisegė į atlapą, kitu papuošė karalienės šukuoseną ir įsakė nuo tos dienos karališkoje virtuvėje ruošti bulvių patiekalus. Nuo to laiko prancūzai stengiasi pranokti vienas kitą, kurdami naujus bulvių valgių receptus. Beje, bulvės ne visada buvo skanios. Jų protėviai Pietų Amerikoje, primena gumbuotus pirštus, o dėl kartumo jos nėra labai tinkamos valgyti – nesvarbu, išvirtos ar sutrintos į košę. Į Europą bulvės atvežtos apie 1565 metus ir pradėtos auginti kaip gėlės. Tik po kelių dešimtmečių susivokta, kad bulvių gumbus galima valgyti. Tada šios daržovės pasirodė ir Lietuvoje.

Vertingos daržovės

Bulvėse yra daug krakmolo – net iki 24 proc. daugiau negu ryžiuose ar grikiuose. Krakmolas ir cukrus sudaro apie 20 proc. bulvių masės, todėl šios daržovės suteikia sotumo jausmą, jas gerai įsisavina organizmas. Bulvės mūsų mityboje svarbios ir kaip vitamino C šaltinis. Maždaug du šimtai gramų šviežių bulvių, išvirtų su lupenomis, turi visos paros vitamino C normą.

Kaip paruošti?

Daugelis šeimininkių bulves nuskuta arba nulupa, o juk kaip tik pačiose lupenose ir po plonytėmis luobelėmis yra daugybė mūsų organizmui būtinų mikroelementų, kurie padeda pasisavinti visas bulvėse esančias maisto medžiagas. Todėl bulvių geriau nelupkite, o tiesiog nuplaukite ir nušveiskite šepetėliu. Apvytusias ir sudygusias bulves, vis dėlto, geriau nulupti.