Plačialapį gyslotį pažįstame visi. Tai- vadinamasis trauklapis, kurį vaikystėje dėdavome ant sužeistos vietos. Gysločių galime aptikti miškų aikštelėse, pievose, paupiuose. Šie augalai gali augti sutryptoje aikštelėje, jie pakelia mindžiojimą. Žiedai labai keisti, tarsi atauga, žydinti baltai. Gysločiai žydi gegužės-birželio mėnesiais, antraisiais augimo metais. Plačialapio gysločio lapuose yra rauginių medžiagų, vitamino C, karotino, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų. Šis vaistinis augalas vartojamas virškinamojo trakto, kvėpavimo takų ligoms gydyti. Vartojamas ir išoriškai-kraujavimui sulaikyti, sumušimams, žaizdoms, odos uždegimams, vabzdžių įkandimams gydyti. Jeigu tingite gysločio ieškoti gamtoje, galite jo pasisėti. Sėjant rudenį, gysločio sėklas berkite ne daugiau kaip 0.5cm gylyje. Labiausiai tinka mažai piktžolėta suarta dirva. Rekomenduojama patręšti organinėmis trąšomis, naikinti piktžoles. Visos gerosios savybės kaupiasi gysločio lapuose. Jie skinami žydėjimo pradžioje ir porą mėnesių po jo. Lapus džiovinti geriausia sausoje nuo saulės apsaugotoje vietoje, paskleidus lapus plonu sluoksniu. Gysločiai naudojami įvairiuose gydomuosiuose tepaluose. Arbatai užplikyti imkite 1 arbatinį šaukštelį vienam puodeliui.