Jonažolė yra žolinė vaistažolė, auganti net iki 70cm aukščio. Šios žolės yra paplitusios visoje Lietuvoje. Jų galima aptikti sausuose šlaituose, krūmų, miškų pakraščiuose, kartais pušynuose. Jonažolės sėklos ir žiedai subręsta rugsėjo pradžioje. Jonažolės žolėje yra nemažai hiperono, rutino, eterinio aliejaus, vitamino C, rauginių medžiagų, mineralinių medžiagų ir kitų. Jonažolės medicinoje vartojamos kaip dezinfekuojanti, sutraukianti, priešuždegiminė priemonė, stimuliuojanti pažeisto audinio regeneraciją. Jonažolė dažnai dedama į įvairius arbatų mišinius. Jonažolė geriausiai auga priesmėlio ar priemolio dirvose. Sėklos sėjamos balandžio mėnesį. Galima sėti ir vėlai rudenį. Sėklos neįterpiamos, o tiesiog privoluojamos. Pavasarį jonažoles reikėtų patręšti. Vaistinėms arbatoms ir tepalams gaminti pjaunamos 25-30cm ilgio žydinčios jonažolės viršūnės su lapais. Jonažolės žolę reikia džiovinti pavėsyje, apie 40 laipsnių temperatūroje. Džiovinta žolė kvepia balzamu, karstelėjusi, sutraukianti. Džiovintą jonažolės žolę galima laikyti iki 3 metų.