Chroniškas nosies raudonis ir išsiplėtusios veido kraujagyslės liūdina daugelį moterų ir merginų. Na, žinoma, kam malonu, kai nors ir juokais, tave vadina „Kalėdų seneliu” arba net „alkoholiku”. Dažniausias klausimas šaltu metų laiku užduodamas kosmetologui, tai „Ką man daryti – kai tik grįžtu iš lauko į šiltą kambarį, man tuoj pat paraudonuoja nosis?"
Nosies raudonavimo priežastys gali būti pačios įvairiausios: bloga kraujotaka, sutrikusi žarnyno veikla, padidėjęs nervingumas, nušalimas ir t.t. Kartais pašalinus priežastį, galima atsikratyti ir pačios problemos.
Mityba
Jei priežastis yra padidėjęs odos jautrumas, blogas virškinimas arba kraujotaka, jums reiktų šiek tiek pakoreguoti savo mitybą:
1. Venkite labai karšto maisto ir gėrimų, pavyzdžiui, vos ne verdančios sriubos ar arbatos, tai sukelia staigų kraujo antplūdį į galvą ir, vadinasi, į nosį.
2. Atsisakykite alkoholinių gėrimų, ypač aperityvų ant tuščio skrandžio.
3. Nevalgykite aštrių padažų, prieskonių. Geriau – daugiau šviežių žalumynų.
4. Nerekomenduojama pernelyg žavėtis stipria juoda kava, galima tik kartais pasimėgauti vienu puodeliu.
Kompresai, masažai ir perspėjimai
* Norint atstatyti normalią kraujotaką nosyje patariama du arba tris kartus per savaitę ant jos dėti šilto ramunėlių nuoviro kompresus, o rytais ir vakarais pakvėpuoti prie atviro lango. Tik nepersistenkite – pradžiai, arba jei oras labai šaltas, pakanka 2 – 3 minučių.
* Kraujotaką gerai „treniruoja” ir masažas. Nusiplovusios veidą, ryte arba vakare lengvai pastuksenkite sau į nosį ir aplink ją, pagnaibykite ir paspaudykite odą pirštų galiukais. Beje, toks masažas naudingas visiems, nes žinome, kad su amžiumi nosis šiek tiek keičia formą ir pastorėja.
* Atėjus vasarai, kai deginsitės, kuo storiau išsitepkite nosį nuo saulės saugančiu kremu. O dar geriau – uždenkite ją gabalėliu popieriaus arba bet kokio augalo lapeliu – jau geriau iškentėti aplinkinių juokelius, nei visus metus vaikščioti raudona nosimi.
* O dabar, šaltuoju metu stenkitės būti kuo toliau nuo radiatorių ir šildytuvų, prieš išeidamos į lauką išsitepkite veidą, ypač nosį, kremu, saugančiu nuo šalčio ir stipraus vėjo poveikio. Staigi temperatūrų kaita dažnai ir būna chroniško nosies raudonavimo priežastis. Atėjus iš šalčio, nerekomenduojama, iš karto pulti šildytis prie šildytuvo arba gelbėtis karštais gėrimais, geriau šiek tiek, kokį pusvalandį, palaukti.
* Kai kuriems žmonėms ant skruostų ir nosies išryškėja išsiplėtusios kraujagyslės – raudonos gyslelės arba tinklelis. Ši bėda ypač dažna, jei oda plona ir labai jautri. Stambias išsiplėtusias kraujagysles pašalins tik gydytojas kosmetologas specialių procedūrų pagalba, bet jūs patys galite (ir turite!) sulėtinti šio reiškinio vystimąsi.
* Senovinė naminė priemonė prieš išsiplėtusias kraujagysles – plačialapio šaukščio nuoviras (Petasites hibridus). Šio augalo lapų šūsnelę užpilkite virintu vandeniu, palikite nusistovėti, perkoškite. Kai nuoviras bus kambario temperatūros, sudrėkinkite juo vatos tamponėlį ir ištrinkite veidą, po to dar kartą – vietas, kur kraujagyslės labiausiai išsiplėtusios. Veido nenusausinkite, tegu oda sugeria skystį. Procedūrą patariama kartoti kasdien. Kartą per savaitę galima iš šio nuoviro pasidaryti kompresą, jį palaikyti 30 minučių.
* Tiems, kurių kraujagyslės linkusios plėstis, reikia vengti kosmetinių priemonių su spiritu. Taip pat atsisakyti daugelio kaukių, ypač su mielėmis, nes jos plečia kraujagysles. Naudokite kaukes, turinčias kitų kosmetinių komponentų, ir skirtas tik jautriai odai.
* Labai naudingos procedūros, kurių metu kraujas, nors trumpam, atslūgsta nuo veido. Tai gali būti kontrastinės: karštos – šaltos, vonelės kojoms. Netinka garų vonelės, kontrastiniai kompresai veidui, šaltos maudynės ir šaltos vonios. Kai maudysitės vasarą, nelyskite į vandenį iš karto, neskubėkite, kad organizmas priprastų prie staigiai pasikeitusios temperatūros.
Prieš miegą pamasažuokite odą aliejais – ypač tinka migdolų ir simondsijų (jojoba) aliejai. Taip nuraminsite per greitą kraujo cirkuliavimą, raudonos gyslelės taps mažiau matomos.
www.sveikas.lt - Patikima informacija apie sveikatą ir mediciną
