Vitražas namų interjere
- 2010 Vas 10
Vitražas, kaip meno kūrinys, tikrai nebėra naujiena – jau penktame amžiuje bažnyčių ir vienuolynų langus puošdavo ornamentinės mozaikos iš spalvoto stiklo. Vis dar pakankamai nauja yra tai, kad vitražai imti naudoti asmeninių namų interjere. 
Nuo tada, kai vitražai buvo sukurti pirmą sykį, pasikeitė kūrimo technologijos, stiklo savybės tapo įvairesnės – dėl to panaudojimas namų interjere tapo paprastesnis. Vienas iš pagrindinių faktorių, stabdančių nuo vitražo įsigijimo – tai ganėtinai didelė jo kaina.
Vitražo pritaikymo galimybės yra įvairios, tačiau reikia atminti, kad visas gerąsias savo savybes ir visas spalvas bei jų žaismą vitražas atskleidžia tada, kai yra apšviečiamas ne dirbtine, o natūralia šviesa.
Dažniausiai vitražai panaudojami vietoj paprasto stiklo – kad sukurtų žaismą ir apsaugotų nuo pašalinių akių. Vitražo savybė yra šviesą praleisti, bet jos nesugerti. Norint sumažinti šio kūrinio kainą, juo galima dengti ne visą stiklą, o tik jo dalį.
Ant lango pakabintas stiklinis paveikslas gali veikti ir kaip uždanga, pas slepianti negražų pro langą matomą vaizdą (juk naujieji daugiabučiai pastatyti taip, kaip skirtingų namų gyventojai vieni pro kitų langus gali matyti, kas vyksta namuose pas kaimyną). Tokiu atveju įrėminta stiklinė mozaika gali tarnauti ir kaip užuolaida, ir kaip širma ar funkcinių zonų pertvara.
Šiuolaikiniuose interjeruose vitražas vietą gali rasti ne tik languose ir duryse, bet gali būti naudojamas ir kur kas mažesnėms erdvėms dekoruoti – jie gali būti inkrustuoti į baldus (spintas ar stalus) ar naudojami šviestuvų gaubtams.
Kartais vitražai gali būti naudojami siekiant ištaisyti architektūrinius patalpos trūkumus, pavyzdžiui, vizualiai padidinti mažą erdvę – tik reikia tinkamai parinkti spalvas ir formą.
Parenkant vitražui vietą namuose svarbu atminti, kad be natūralaus apšvietimo kūrinys atrodo tarsi negyvas, todėl reikia rasti tokią vietą, kurioje jį pasiektu natūrali dienos šviesa ir jis galėtų keistis priklausomai nuo paros ar metų laiko.
Nuo tada, kai vitražai buvo sukurti pirmą sykį, pasikeitė kūrimo technologijos, stiklo savybės tapo įvairesnės – dėl to panaudojimas namų interjere tapo paprastesnis. Vienas iš pagrindinių faktorių, stabdančių nuo vitražo įsigijimo – tai ganėtinai didelė jo kaina.
Vitražo pritaikymo galimybės yra įvairios, tačiau reikia atminti, kad visas gerąsias savo savybes ir visas spalvas bei jų žaismą vitražas atskleidžia tada, kai yra apšviečiamas ne dirbtine, o natūralia šviesa.
Dažniausiai vitražai panaudojami vietoj paprasto stiklo – kad sukurtų žaismą ir apsaugotų nuo pašalinių akių. Vitražo savybė yra šviesą praleisti, bet jos nesugerti. Norint sumažinti šio kūrinio kainą, juo galima dengti ne visą stiklą, o tik jo dalį.
Ant lango pakabintas stiklinis paveikslas gali veikti ir kaip uždanga, pas slepianti negražų pro langą matomą vaizdą (juk naujieji daugiabučiai pastatyti taip, kaip skirtingų namų gyventojai vieni pro kitų langus gali matyti, kas vyksta namuose pas kaimyną). Tokiu atveju įrėminta stiklinė mozaika gali tarnauti ir kaip užuolaida, ir kaip širma ar funkcinių zonų pertvara.
Šiuolaikiniuose interjeruose vitražas vietą gali rasti ne tik languose ir duryse, bet gali būti naudojamas ir kur kas mažesnėms erdvėms dekoruoti – jie gali būti inkrustuoti į baldus (spintas ar stalus) ar naudojami šviestuvų gaubtams.
Kartais vitražai gali būti naudojami siekiant ištaisyti architektūrinius patalpos trūkumus, pavyzdžiui, vizualiai padidinti mažą erdvę – tik reikia tinkamai parinkti spalvas ir formą.
Parenkant vitražui vietą namuose svarbu atminti, kad be natūralaus apšvietimo kūrinys atrodo tarsi negyvas, todėl reikia rasti tokią vietą, kurioje jį pasiektu natūrali dienos šviesa ir jis galėtų keistis priklausomai nuo paros ar metų laiko.
- Grupė Buitis, interjeras
