Prisimenate magišką išsiskyrimo su antrąja puse frazę „likime draugais“? Tikrai, buvusi mergina kaip senas apiplyšęs lagaminas: ir išmesti gaila, ir su savimi tampytis nepatogu. Priežastys, kodėl norisi su savo buvusiąja likti draugais, lyg ir suprantamos, bet yra daugybė priežasčių, kodėl to daryti neverta.

Didžiausia paskata likti draugais yra ta, kad, nesvarbu, kaip būtų įvykęs išsiskyrimas, abu jaučiatės prastai ir labai norisi padėti „gražų tašką“. Bet tai – iliuzija. „grožio“ laukti neverta, greičiau atvirkščiai: pratęsę santykius nori nenori pratęsite ir tų santykių aiškinimąsi. Tai nostalgijos antroji pusė, o nuolat susitikdami su savo buvusiąja nuo nostalgijos niekur nepabėgsite.

Skyrybos visada kas nors „kruvino“, skausmingo ir baisaus. Vadinasi, ir kiekvienas tolimesnis judviejų susitikimas greičiausiai bus tik druskos bėrimas ant dar nesugijusių žaizdų. Juk neįmanoma dusti nuo aistros, o apsisukus lyg niekur nieko plekšnoti vienas kitam per petį su klausimu „kaip laikaisi?“.

Nepamirškite ir gresiančios pavydo bangos. Juk jūs esate draugai? Vadinasi, kaip tikri draugai vienas nuo kito nieko neslėpsite. Ir kai draugiškai gurkšnodami kavą paklausite, kas jai taip įkyriai skambinėja, ji nieko neslėpdama atsakys: toks ir toks, taip, naujas mylimasis, taip, jiems labai gera kartu ir t.t. Labai lengva užkabinti ant žmogaus lentelę „buvusioji“, bet labai sunku susitaikyti su mintimi, kad ši mergina – jau nebe jūsų.

Ir dar: būkite nusiteikęs likti išnaudojamu „meistru, santechniku, baldų nešiku“ kaskart, kai jai to prireiks. Na ir kas, kad jums dabar posėdis, ji vis tiek įkyriai skambinės tol, kol pakelsite ragelį, kad praneštų, jog sugedo kranas. Ir jūs bėgsite jo taisyti, nes esate draugas ir negalite nepadėti.

Yra toks kiaulystės dėsnis: vos tik moteris tampa laisva, su ja pradeda dėtis stebuklai. Ji atsikrato kelių kilogramų, pakeičia šukuosena, tiesiog ima spindėti. Arba bent taip atrodo „draugiškai“ susitikus. Apstulbsite išgirdęs, kad ji moka ir protingai pašnekėti, ir elegantiškai rengtis – kur visa tai buvo, kai draugavote su ja? Štai tada į galvą ima lįsti keisčiausios mintys: o gal tai ne jos, o jūsų nuopelnas? Gal tai jūs buvote didžiausias nusivylimų šaltinis, gal tai dėl jūsų ji buvo apkiautusi? Na gerai, griečiausiai taip nėra, bet pamėginkite imti ir išguiti šią nemalonią mintį iš savo galvos – ne taip paprasta!

O svarbiausia – egoizmas ir nerimstantis savanaudiškumas gali sutrukdyti tapti laimingam tiek jums, tiek jai. Kiek aplinkui vienišių, o šalia jūsų visada yra sava, artima moteris, prie kurios esate pripratęs. Netgi galite imti manyti, kad geresnės, tobulesnės ir apskritai kitos moters nesate vertas. Esant tokiai nuotaikai kurti naujus visaverčius santykius beveik neįmanoma. O kad jūsų buvusioji netyčia neatitektų priešininkams, patys nejausdami galite jai dalinti žalingus patarimus apie vyrus. Ir taip turime du nelaimingus žmones vietoje keturių laimingų.