Visada skaudu, kai vyras palieka šeimą. Netgi jei šeimyninis gyvenimas nebuvo laimingas...Kai vyras, leidęs nors kartą suprasti, kad išskiria jus iš kitų, negali be jūsų gyventi, laiko jus geriausia iš visų, staiga vėl pastato jus į vieną gretą su kitomis – tai negali neskaudinti, nežeisti...

Vyro išėjimas ne tik smogia jūsų savigarbai, žeidžia savimeilę, bet palieka ir kitų skaudulių. Sugriūva įprastinė laiko leidimo sistema. Paaiškėja, kad dalis bendrų pažįstamų yra vyro draugai, ir bendravimas su jais nutrūksta. Nebėra kam pamokslauti, nebėra ką kaltinti dėl sugadinto gyvenimo, nėra su kuo ginčytis, kieno eilė išnešti šiukšles ar plauti indus. Pasipuikuoti naujais apdarais ar pasigirti savo keptais nuostabiais pyragaičiais galima ir darbe. O pažaisti nekaltą auką, žmogų, laikantį visą pasaulį ar, priešingai, bejėgę mergytę, kuriai taip reikalinga parama darbe, gali ir nepavykti. Šeimose tokie žaidimai dažnai virsta savotišku ritualu, todėl kai jie pasibaigia, moteris jaučia, jog jai kažko trūksta.

Ir, žinoma, likusi be vyro moteris jaučiasi pažeidžiamesnė materialiniu atžvilgiu. Jai atrodo, kad iš šios padėties tėra viena išeitis – susigrąžinti vyrą. Jai nepadeda argumentai, kad jis ne vienintelis ir kad jų santykiai nebuvo kažkuo ypatingi.

O jeigu vyras iš tikrųjų buvo vienintelis, kančios tik sustiprėja. Tai ypač būdinga išrankioms moterims. Paprastai jos turi nedaug artimų draugų. Ir kiekvienas žmogus joms yra aukso vertės. Kiekvienas prilyginamas meno kūriniui: vieną praradus, jo negali kompensuoti niekas kitas.

Būtent tai pirmiausia ir reikėtų pasistengti suprasti. Ko jam tūko bendraujant su jumis? O gal ko nors buvo per daug? Daugiau, negu reikia? Neskubėkite atsakyti į šį svarbų klausimą. Gerai pagalvokite. Netgi tuo atveju, jei vyras išeidamas labai aiškiai suformulavo savo priekaištus. Daugelis žmonių vengia svarstyti skausmingas problemas ir, užuot radę tikrą priežastį, išgalvoja kitą.

Norėdami įsitikinti, kad teisingai suvokiate išsiskyrimo priežastis, dar kartą prisiminkite, kokiose situacijose dažniausiai sugesdavo jūsų vyro nuotaika. Galbūt kai jis atsivesdavo kompaniją, o jūs demonstratyviai virtuvėje barškindavote puodais, nematydama reikalo slėpti nepasitenkinimo? O gal tuomet, kai jūs koketuodavote su svetimais vyrais? Gal  kai trukdydavote jam ramiai žiūrėti futbolo rungtynes, priekaištaudama, kad vėl nėra pinigų ir kad jis nesirūpina vaikais? Kai išsiaiškinsite, kodėl išėjo jūsų vyras, pagalvokite, ar jūs galėtumėte jam suteikti tai, ko jis nori, jeigu turėtumėte galimybę. Jei jūs ir toliau manote, kad jo norai – kliedesiai, į kuriuos neverta kreipti dėmesio, vargu ar reikėtų mėginti jį susigrąžinti. Verčiau paeiškokite kito vyro, kurio poreikiai labiau atitiktų jūsiškius.

Pasišnekėkite su juo. Tik be skundų, kaltinimų ir pasiteisinimų, nes vyras pasiruošęs ir pasiryžęs atsikirsti. Parodykite, kad pripažįstate jo laisvę ir į nieką nepretenduojate. Tiesiog jūs norite suprasti, kas įvyko ir kur buvo jūsų kaltė.

Pasikeiskite ne laikinai, o rimtai ir visam laikui. Todėl, kad supratote, jog vyras teisus. Todėl, kad pasikeitusi išmokote klausytis, suprasti ir gerbti kitų norus. Išmokote gerbti save. Jokiais būdais neparodykite vyrui, kad esate pasiryžusi laukti amžinai, nes taip kils pavojus tapti atsarginiu variantu. Tuo labiau kad vienas pagrindinių meilės žaidimo malonumų yra tai, kad mylimąją reikia kiekvieną kartą užkariauti iš naujo. Todėl aktyviai bendraukite su įvairiais žmonėmis, tarp jų ir vyrais. Tegu jūsų buvęs vyras mato, kad jūs kuo puikiausiai galite išgyventi savarankiškai, kad esate patraukli ir kitiems vyrams, kad jis gali jūsų netekti.

Tačiau, jeigu vyras reikalauja, kad jūs išsižadėtumėte savęs, taptumėte tarnaite, jo rankomis, akimis, ausimis, pamąstykite: kam jums gaivinti tokius santykius?