Mažai kas žino, kad žmogui per dieną oro reikia dešimtis kartų daugiau, nei vandens arba maisto. Paradoksalu, kad vandenį ir maistą mes galime pasirinkti kokį norime, o kvėpuojame tokiu oru, kuris yra tiesiai prieš mūsų veidą.

Turbūt daugumai būsto vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemos asocijuojasi su didelėmis investicijomis ir dar didesnėmis problemomis įrengiant. Nors įrengiant pačią paprasčiausią natūralaus vėdinimo sistemą, orlaides visuose languose ar langus su mikro ventiliacija bei natūralios traukos kanalus sanitariniame mazge ir virtuvėje, papildomos išlaidos tesudarys nejuntamą buto įrengimo sąmatos išaugimą. Žinoma, 100%natūralaus vėdinimo sistema pasikliauti negalima. Esant nepalankiam slėgiui lauke, patalpose oras nejuda, t.y. dingsta natūrali oro trauka. Pučiant stipriems vėjams galimi skersvėjai ar „švilpimai“ languose bei natūralios traukos kanalų grotelėse. Oras į patalpas patenka nefiltruotas, todėl gyvenantiems miesto centre ar šalia judrios gatvės tenka kvėpuoti automobilių išmetamosiomis dujomis ir miesto dulkėmis. Taip pat natūrali vėdinimo sistema dažniausiai nebūna automatizuota. Kitas trūkumas – žiemos metu tiesiogiai į kambarius patenkantis šaltas oras. Tai tuština gyventojų kišenes, nes būsto šildymo sistema orą sušildo, o vėliau tas oras ištraukiamas lauk natūralios traukos kanalais. Taigi gyventojai neturi iš ko rinktis – padidėjusios būsto šildymo išlaidos ir „pridusęs“ gyvenimas.

Minėtas problemas išsprendžia vėdinimo sistema su šilumos grąžinimu – rekuperacinė vėdinimo sistema. Ji ypač populiari Skandinavijos šalyse. Lietuvoje ši sistema žinoma jau seniai, tačiau nėra populiari, kaip ir daugelis kitų technologijos naujovių. Naudojant rekuperacines vėdinimo sistemas būstas bus aprūpintas šviežiu oru ir išlaidos šviežio oro pašildymui sumažės 50% - 80%. Deramai eksploatuojant, priklausomai nuo būsto dydžio, sistema atsiperka per 2 – 5 metus. Apie rekuperacinės sistemos darbo principą skaitykite šio straipsnio tęsinyje.