Šis tas apie jogą

2009 Gru 31

Žodis joga, atkeliavęs dar iš Sanskrito kalbos, reiškia vienybę, arba tiksliau – vienybę tarp kūno ir proto. Joga nėra vien pratimų rinkinys, o padeda lavinti tiek fizinę, tiek protinę sveikatą ir nuraminti mintis. Atliekant pratimus, arba kitaip „asanas“ ir koncentruojantis į savo kvėpavimą („pranavama“ – mokymasis kvėpuoti), galima nuraminti mintis ir tonizuoti kūną. Joga gali užsiimti kiekvienas, nepriklausomai nuo jo amžiaus ir net nepriklausomai, kokioje vietoje.

Ir tam nereikia nei specialios įrangos, nei specialių drabužių. Būtų gerai bent jau jogos pagrindus išmokti kartu su jogos mokytoju ir vengti daryti bet ką, kuo neesi užtikrinta. Šiek tiek istorijos. Pirmieji jogos pratimai buvo atlikti dar prieš 10‘000 metų Indijoje ir manoma, kad juos atliko garsusis Šiva (vienas iš hindų dievų Trejybės). Šiva, įkvėptas gamtos įstatymų, bandė susikurti tobulą kūno pusiausvyrą. Seniausi išlikę rašytiniai dokumentai, kuriuose minima joga, yra daugiau nei 2‘000 metų senumo. Esminė juose pateikiama mintis – reikia dirbti su savo kūnu tam, kad būtų galima kontroliuoti savo mintis ir pasiekti vidinę ramybę. Krishnamacharya laikomas moderniosios jogos seneliu. 19-ojo amžiaus pabaigoje buvo išaiškinta gydomoji jogos nauda, nes nustatyta, kad ji veikia pagrindines kūno sistemas, reguliuoja jas ir balansuoja. Dabar, kai gyvenimas įgauna vis didesnį pagreitį, joga tampa vis populiaresnė. Jogos nauda kūnui yra tokia pat nenuginčijama, kaip ir poilsio ir ramybės poreikis. Jogos poveikis kūnui: • Ištempia ir tonizuoja raumenis; • Stimuliuoja kraujo apytaką ir nervų sistemą; • Pagerina kvėpavimo ir virškinimo sistemų veiklą; • Stiprina širdį. Jogos poveikis protui: • Atpalaiduoja tiek kūną, tiek mintis; • Pašalina nuovargį ir suteikia energijos; • Atpalaiduoja užslėptas emocijas ir pyktį; • Sukuria perspektyvos ir nuotolio pojūtį.