Tikuosi, paskaitėte ankstesnius patarimus. Taigi, ką dar reikia (visai neskaudės) padaryti, kad mokymasis netaptų kančia?
4. Nežiūrėk į mokytojus, kaip į priešus. Jie juk irgi žmonės, taip, taip! Ir daugelis iš jų – netgi visai neblogi. Bet jei tu iš anksto esi nusiteikęs priešiškai, tikiesi iš jų klastos ir gavęs bet kokią pastabą žiūri į juos kreivu nepatikliu žvilgsniu, jie atitinkamai ir reaguoja. Aš jau nekalbu apie „puikią“ perspektyvą dieną iš dienos gyventi priešo, kurį susikūrei sau pats, užnugaryje.
5. Nenukelk nieko tam neaiškiam laikui „kada nors, bet tik ne dabar“. (Oi, kaip man tai iki skausmo pažįstama!). Jei pastoviai sau sakysi: „O rašinį parašysiu rytoj. Ne poryt. Ai, man vis tiek paskutinis terminas – šeštadienis. Penktadienį parašysiu...“, tai anksčiau ar vėliau susikaups tokia neatliktų darbų krūva, kurią iškuopti per vieną dieną bus tiesiog nerealu. Ir tu tų darbų nepadarysi. Ir gausi užtarnautą „neigiamą“ prie savo pavardės žurnale. O tai tavęs tikrai nepradžiugins, be to dar atsiras „uodega“, kurią tau teks tempti. O jei tu ir tai atidėliosi rytdienai, tai trimestro pabaigoje rizikuoji praleisti keletą dienų gaudydamas mokytoją su šauksmais: „Na, priimkite!“. „Aš atnešiau referatą!“, „O ką man dar atnešti?“ ir pan.
Ir pabaigoje, ko gero, svarbiausias patarimas:
6.Ilsėkis! Nereikia į mokslus žiūrėti, kaip į begalinį baisų maratoną, kuris nutrūksta nebent tik atostogų metu. Jei visą parą galvosi tik apie tą „velnio kontrolinį“, „kvaišą matematikę“ ir panašius siaubus, tai ne tik mokytis, gyventi nebesinorės! Laisvu laiku daryk mėgstamus dalykus, atsipalaiduok ir atsimink – mokykla sugalvota tam, kad tu galėtum geriau įsisavinti žinias, o ne tam, kad apnuodytų viso pasaulio paauglių gyvenimą.
Sėkmės moksluose ir ne tik!
www.sveikas.lt
