Svarbiausia taisyklė – krištolo į indaplovę dėti jokiais būdais negalima. Ypač senų, antikvarinių krištolo dirbinių. Krištolas per daug trapus, jautrus ir švelnus mašininiam plovimui ir stipriems plovikliams – jis gali įskilti, pasmėlti, apiblankti. Tam, kad išsaugoti ypatingą krištolo spindėjimą, plauti jį reikia tik rankiniu būdu. Jeigu krištolo dirbinys turi apauksavimo elementų arba sidabro, naudokite tik šiltą vandenį (be muilo).

Plaunant krištolą, apklokite kriauklės dugną guminiu kilimėliu arba dvigubai sulankstytu rankšluosčiu. Įpilkite į kriauklę šilto vandens (bet ne karšto) ir laštelėkit 2-3 indų ploviklio lašus. Plaunami krištoliniai indai po vieną, ne visi iš karto. Fužerus ir taures imkite ne už kojelę, o už pačios talpos šonus. Patartinas barmenų metodas – skalauti stiklines, taures, judinant jas viršun-apačion šiltame vandenyje, tarsi siurblio stūmokliu. Džiovinkite krištolinius indus dugnu į viršų ant medvilninio rankšluosčio arba ant plastmasinių grotelių. O dar geriau būtu apsimauti pirštines ir nedelsiant nusausinti krištolą lininiu rankšluosčiu – tada ant brangaus indo paviršiaus neliks pirštų atspaudų ir dėmių nuo vandens.

Labai užkietėjusias, sunkiai pašalinamas purvo dėmes indo viduje galima pašalinti, kaip bebūtu keista, ryžiais. Įberkite du arbatinius šaukštus ryžių kruopų į krištolinį indą, įpilkite šilto vandens ir lengvai suplakite.

Egzistuoja ir senas muziejinis plovimo būdas. Sumaišykite per pus paprastą spiritą ir vandenį. Keletą lašų amoniako. Gautu skiediniu sudrėkinkite kosmetinius tamponus (pageidautina tokius, kurie nepalieka siūlų ir pūkelių) ir nuvalykite jais krištolą. Po to nuskalaukite ir nusausinkite jį. Tačiau paauksintam krištolui šis būdas yra nepriimtinas ir kenksmingas.

Krištolinius grafinus ir vazas džiovinkite plaukų fenu (įjungę šaltąjį režimą). Kitaip tokie didelės talpos indai gali džiūti 3-4 dienas.

Norėdami suteikti krištolui dar daugiau blizgesio ir spindėjimo, įpilkite į skalavimo vandenį ketvirtį stiklinės borakso, bespalvio acto ir citrinos sulčių.