Įėjimai

Jei nesirūpinsime įėjimu, sodai prie jo gali prisipildyti sustingusios energijos. Kai pertvarkomi kurio nors namo viršutiniai aukštai, o savininkams nerūpi apačioje esantis įėjimas, situacija gali būti sudėtinga. Tuomet sodas gali pasidaryti sąvartynu. Dažniausiai šiukšlių konteineriai stovi prie įėjimo ar priekinėje sodo dalyje, todėl grįžtant į namus iškart krinta į akis. Konteinerius vertėtų perkelti į nuošalesnę vietą, geriausia jei juos dengtų tvora ar gyvatvorė.

Takai

Jie turi ramiai vingiuoti per sodą, kad eidami galėtume nusiraminti po ilgos dienos. Jei takas nuo vartų iki paradinių durų yra tiesus, či, pagrindinis elementas, kurį senovės kinai laikė visko, kas sukuriama visatoje, pagrindu, sklinda per greitai ir mes nespėjame atsipalaiduoti. Geriausia, jei priešais įėjimą yra atviros erdvės lopinėlis, kur kauptųsi či energija. Tačiau dažniausiai tokie plotai būna užstatyti automobiliais, tad įėjimas į namus nedaug kuo skiriasi nuo praėjimo į biurą. Siauras įėjimas į namą gali sukelti apribojimo jausmą, kuris atsispindės tolimesniame mūsų gyvenime.

Paradinės durys

Jos turi būti gerai prižiūrimos ir švarios. Patartina iš abiejų įėjimo pusių pasodinti augalų, tačiau jie neturi užgožti erdvės. Namo numeriai turi būti matomi ne tik dieną, bet ir naktį, o durų skambutis turi visuomet veikti, kad nesuardytų draugiškų santykių su lankytojais. Durų spalva turi atitikti kompaso krypčiai, į kurią jos atsuktos, būdingas spalvas ir nesuardyti Penkių elementų pusiausvyros.

Vaizdas pro duris

Tai, ką matome išeidami iš savo namų, taip pat veikia nuotaiką. Dideli objektai, pavyzdžiui, telegrafo stulpai ir medžiai, sunčia namui “nuodingas strėles”, lygiai taip pat namus veikia gretimų pastatų kampai. Jei namo vaizdą užstoja aukšta tvora ar gyvatvorė, mes jaučiamės atskirti nuo namų ir mus tai gali slėgti.