Žmonių, pamišusių dėl retro, šiandien labai daug. Kas yra retro? Pasirodo, šis stilius neturi tikslaus apibūdinimo. Tai viskas, kas susiję su praeitimi. Ir tai, kas buvo populiaru prieš šimtą penkiasdešimt metų, ir vos prieš dvidešimt. Retrostilius – anais laikais madingi daiktai, šiandien ištraukti į dienos šviesą ir tarsi prikelti naujam gyvenimui. Kitaip sakant, sena, tapę nauja, kaip antai: kažkada buvusios ultramadingos platformos ar bateliais smailais kulniukais, maži rankinukai, piniginės, prabangūs šaliai iš kailio, boa iš plunksnų, prigludusios skrybėlaitės.
Juoda ir balta
Kalbant siaurąja prasme, išgirdus žodį „retro“, išsyk kyla tam tikrų asociacijų. Retrostilius – nespalvotas kinas, nespalvotos nuotraukos rantytais krašteliais. Anot tam tikrų šaltinių, retrostilius atsirado ir susiformavo tarpukario laikotarpiu (1919 – 1940 m.). Jis primena kabareto šokėjų, pokario ir Charlio Chaplino triumfo laikus. Dvelkia bespalve prabanga. Dominuoja kontrastingos spalvos – juoda ir balta, o akcentai – ryškiai raudoni. Mada romantiška, gundanti, emocionali.
Iš istorijos
Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Europos madų karaliene tapo Gabriele Coco Chanel, išpopuliarinusi trikotažą, vadinamąjį „jersy“, bei įvairias neprabangias medžiagas. Ji siūlė dėvėti judesių nevaržančius, į akis nekrintančius, tačiau be galo moteriškus drabužius. Labiausiai tinkančius prie figūros bei įvaizdžio. Chanel gyrėsi išlaisvinusi moterį iš korsetų ir nukirpusi sukneles. Ji sukūrė kelnių atostogoms ir megztinių laisvalaikiui. Išpopulairino skrybėlaites bei juodą spalvą, kuri iki šiol laikoma elegancijos simboliu.
Retro stiliaus moteris
Plaukai. Moterys pasitrumpino plaukus, kirpdavo juos puslankiu apie kaklą, nešiojo sklastymą. Priekines sruogas ėmė garbanoti suktukais.
Makiažas. Akys smarkiai pabrėžtos, su priklijuojamomis blakstienomis, kad atrodytų paslaptingesnės ir vulgaresnės. Veidas blyškus, gausiai nupudruotas biria pudra, vos parausvintas skaistalais. Lūpos raudonos.
Aksesuarai. Kailiniai šaliai, kailinės apykaklės. Masyvūs karoliai. Būtinas aksesuaras – kepurė, skrybėlaitė, gali būti su vualiu, prisegta plunksna ar gėlyte.
Apranga. Dienai iš matinio audinio, vakarui iš blizgaus. Sijonai iki kelių arba kauliukų. Siluetas tiesus. Kadangi matėsi kojos, moterys mūvėjo plonytes šilkines kojines (juodas, smėlio ar raudonmedžio spalvos) ir avėjo gražius, blauzdą aptempiančius suvarstomus ilgus ar trumpus aulinukus.