Įsivaizduokite, jog  pramerkę akis jūs atsidūriate tolimoje ateityje. Aplinkui viskas nepažįstama, akis į jus susmeigę ateities žmonės, o gal net ir ne žmonės…  Viskas svetima, jūs neturite namų, pažįstamų, o gal išvis ateityje jaučiatės kaip urvinis žmogus. Nežinote kur eiti, o gal skristi, kokia kalba kalbėti. Viskas, ką jūs turite tai metalinė dėžutė, kurioje jūsų tapatybės dokumentai, buvusios šeimos nuotraukos ir laiškai, bet galbūt ir to jūs nebeprisimenat.  Visa tai, tarsi niūrus ir šaltas scenarijus iš fantastinio siaubo filmo, tačiau tai gali tapti realybe, kurios autorius fizikas Robert Ettinger. Arizonoje, JAV, egzistuojanti firma "Alcor", atlieka lavonų užšaldymo procedūrą, tikintis, kad ateityje nanotechnologija (atominis konstravimas) kūnus atgaivins. Žmogus, pasirinkęs užsišaldymą, po mirties atsiduria „Alcor“ darbuotojų rankose. Velionio kraujas yra pakeičiamas konservantu, paskui glicerolio antifrizu. Visą savaitę kūnas yra šaldomas, vėliau jis supakuojamas į specialų miegmaišį ir panardinamas galva žemyn į skysto azoto kapsulę (žemiau nei  -196 laipsnių). Beje, kas neturi daug atliekamų pinigėlių gali užsišaldyti tik galvą, prie kurios vėliau bus pritaikytas (o gal ir ne) kūnas. Pagrindinė tokių procedūrų problema, kad nepaisant antifrizo, ląstelių skysčiai, virsdami ledu plečiasi ir ląstelė plyšta. Tačiau, teoriškai tokią ląstelę galima restauruoti. Tikima, kad ateityje nanorobotai sugebės restauruoti supuvusias ir nuo šalčio suplyšusias ląsteles. Ką visa tai reiškia? Kokį žmogų ar siaubūną galima sukurti ateityje ir išvis ar tai įmanoma? Jeigu ir įmanoma, kaip atgaivintas žmogus integruosis naujoje ir visiškai svetimoje visuomenėje, kokia bus jo sveikata ir atmintis? Klausimų be galo daug ir niekas į juos atsakyti negali. Nepaisant to, nemažai žmonių rizikuoja, tarp jų ir Lary King, Muhamedas Ali, kurie jau „užsirezervavo“ vietą „laiko kapsulėje“.