Nedaugelis prisipažįsta tikį prietarais, o dar rečiau susimąsto apie tai, kaip stipriai jie įsišakniję mūsų gyvenime. Turistai svaido smulkias monetas į fontanus, trokšdami dar kartą apsilankyti toje pačioje vietoje. Grįžę namo pamiršto daikto, prieš išeidami instinktyviai žvilgterime į veidrodį ir trissyk pabarbename į medinę durų staktą. Kai pagalvojame apie kokią nelaimę, kuo greičiau nusispjauname per kairįjį petį...Maža kas.

„Šėtono padaras“ – juoda katė

Labiausiai paplitęs prietaras susijęs su juoda kate. Tapatinti šį gyvūnėlį su nelaime imta viduramžiais, tiksliau, tuo metu, kai Europoje pradėta masiškai persekioti raganas. Tais tamsiais ir niūriais laikais tikėta, kad katės įkūnija demonus ar padeda raganoms. Kai kuriose vietovėse manyta, kad į orgijas burtininkės atskrendančios šiais pūkuotais keturkojais. Viduramžiais „šėtono padarai“ iš tamsumo ir neišmanymo buvo deginami ant laužo. Senovėje, katei perbėgus kelią, žmonės grįždavo ir iš naujo pradėdavo kelionę.

Tiesa, šie vieni švaiausių gyvūnėlių turi ypatingų gebėjimų: geriau už ne vieną virgulininką parodo žmonėms energetiškai blogas vietas, nes nemėgsta virš jū gulėti. Dėl to daugelyje kultūrų laikytos šventomis. Senovės Egipte jos garbintos kaip dievai, o žmogų, užmušusį katę, bausdavo mirtimi.

Tas nelaimingas skaičius 13

Prietaras apie nelaimingąjį penktadienį atsirado ėmus plisti krikščionybei – penktąją savaitės dieną nukryžiuotas Kristus. Laikantis tradicijos, penktadieniais būdavo vykdomos egzekucijos. Iki šiol žmonės baiminasi penktadienio, ypač jei jis sutampa su tryliktąja mėnesio diena.

Anot magijos žinovų, trylika – visko pabaiga ir naujo pradžia. Magijoje trylika – virsmo skaičius, perėjimas į kitą būvį. Kiekvienoje epochoje apie tryliktuosius metus vykdavo katastrofos.

Trylika nepagrįstai laikomas velnio skaičiumi. Pagal pagonis, velnias nėra šėtonas. Velionė buvo mirusiųjų deivė, velionis – žmogus, iškeliavęs anapilin, o velnias – tarpininkas, kuris palydi mirusįjį į dvasių pasaulį. Tik įsitvirtinus krikščionybei, trylika tapo blogį ir nelaimes lemiančiu skaičiumi. Keista, iki šiol tuo taip tvirtai tikima, jog prabangiuose viešbučiuose nėra nei tryliktųjų aukštų, nei kambarių. Mokslininkai šį prietarą sieja su Judu išdaviku – tryliktuoju paskutinės vakarienės, kurioje dalyvavo Jėzus su savo mokiniais, dalyviu.

Prietaringiems žmonėms penktadienį ir dar tryliktą dieną okultistai pataria ne panikuoti, o teigiamai mąstyti, kurti gražius planus, ir viskas bus gerai.