Erotika reklamoje ne toks jau retas reiškinys. Ar tai atspindi mūsų sugedusius laikus? O gal tai mūsų slapčiausių geismų išraiška? Reklama – kreivas veidrodis, kuriame matome ne kieno nors kito, o savo iškreiptus atvaizdus.

Šiuolaikinio žmogaus elgesio variklis yra pinigai, valdžia ir seksas. Bent jau šitaip atrodo. Gal ir keista, bet tie patys trys rodikliai valdo ir reklamą – vieną svarbiausių ir įtakingiausių masinės kultūros apraiškų. Reklama naudojasi konkrečiais, visiems suprantamais ženklais: ji mėgsta vaikus, gėles, senukus, moteris ir...žinoma, seksą. Juk meilė ir kūniškas patrauklumas yra visiems suprantami poreikiai. Reklamos specialistai žino šią paslaptį. Taip pat žino, kad produktą perkame ne dėl jo techninių privalumų, bet dėl tos naudos, kurią iš jo gausime. Įsigydami kokios nors firmos gaminį, lyg ir susitapatiname su ta firma. Reklama neapeliuoja į mūsų išmintį, protą ar bent jau praktiškumą. Ir neturėtų apeliuoti. Ji kreipiasi į mūsų magiškąjį mąstymą. Jei nusipirksime šį daiktą, galbūt tapsime tokie pat gražūs ir patenkinti gyvenimu, kaip ir jį reklamuojantys žmonės. Reklamos kūrėjai, nori jie tai pripažinti ar ne, - tai nedorėliai psichoanalitikai, be skrupulų pešantys naudą iš žmogiškų silpnybių ir kuriantys iš jų naują, įtaigių ženklų bei jungčių kalbą. Šioje kalboje reklamuojamas daiktas įgauna ligi tol nežinotų reikšmių, tampa vertės matu, apibrėžiančiu kiekvieno mūsų vietą pasaulyje.

XIX a. Pramonės revoliucija įtakojo masinės reklamos proveržį. Erotika lydi reklamą nuo pat jos gimimo. Užtenka atsiversti prieškario laikraštį. „Prieš tai tau plyš širdis“ – skelbia prezervatyvų reklama. Kavą, šokoladą, dantų miltelius, batus paprastai reklamuodavo gundanti moteriškė. Tačiau tikroji erotika reklamoje atsirado tik seksualinės revoliucijos laikais. 1962 m.„Rosy“ firmos apatinių reklamoje buvo pavaizduotas moters aktas. Fotografija pasirodė žurnaluose, o „Rosy“ firma dvigubai padidino metų apyvartą.

Su laiku pasitaikė dar ne viena panaši reklama. Publika spėjo įprasti, kad apatiniai reklamuojami juos nuvelkant. Septintojo dešimtmečio viduryje prasidėjo pikantiškų dviprasmybių era – nieko nestebino merginos su milžiniškais cigarais lūpose, nors reklamuojami batai.

Po truputį erotika įsiterpė net į tų daiktų reklamas, kurie visiškai nesisiejo su seksu. Tai įvyko prieš trisdešimt metų. Šiandien įprasta, kad erotizuota viskas, ką galima išvysti žurnale: skutimosi mašinėlė, alus, mašinos, skalbimo milteliai, džinsai, limonadas, net margarinas. O ar įsivaizduotume, kad galėtų būti kitaip?