Sėklų kokybė
- 2010 Kov 04
Artėjant darbams soduose bei daržuose, vertėtų pakalbėti apie sėklas bei jų kokybę. Geros sėklos įtakoja gaunamo derliaus kokybę bei kiekį. Sėklas galima įvertinti pagal tam tikras matomas, išorines sabybes, ar nesunkiai nustatyti. Tai: spalva, kvapas, daigumas, stambumas, drėgnumas, švarumas.
Kalbant apie sėklos švarumą, turima galvoja ir veislės grynumas. Sėkloje neturėtų būti kitų sėklų, pvz.: piktžolių sėklų, neturėtų būti smėlio ar žemės grūdelių.
Nevienodai subrendusias ar nesubrensusias sėklas galima atskirti iš formos, spalvos, blizgesio. Nesubrendusių sėklų paviršius būna nelygus, raukšlėtas. Tokios sėklos neblizga. Visiškai subrendusios sėklos būna pilnavidurės, sunkesnės, tam tikro blizgesio ir tai veislei būdingos formos. Natūrali sėklų spalva gali pakisti ir nuo netinkamų jos laikymo sąlygų.
Kai kurių daržovių sėklos, pvz.: krapų, morkų, petražolių ir kt. turi specifinį kvapą. Kvapas silpnėja senstant sėklai. Tad visiškai susenus sėklai, ji tampa bekvapė. Jei sėklos kvepia pelėsiu, jos buvo laikomas per drėgnai.
Vertėtų atkriepti dėmesį ir į sėklos stambumą. Stambios sėklos sukaupusios žymiai daugiau maisto atsargų, tad tokioms sėkloms lengviau išdygti bei ilgesnį laiką „išmaitinti“ augalą, kol jis pats pradės maitintis per lapus ir šaknis. Lyginant su smulkia, stambi sėkla sudygsta greičiau, vienodžiau, o derlius būna net iki dviejų kartu didesnis.
Labai blogai, jei įsigijamos apsikrėtusios sėklos. Apsikrėtimas gali būti tiek vidinis, tiek išorinis. Su išorine infekcija kovoti lengviau, pakanka sėklą beicuoti. Vidinis apsikrėtimas dažnai būna nepastebimas iš išorės, tad ir kovoti su juo sunkiau. Pasėjus apkrėstą sėklą, ji arba visiškai neišdygsta, dažnai žūva jauni daigai, augalui paaugus, ant jo lapų, stiebo, vaisių atsiranda įvairių dėmių.
Kalbant apie sėklos švarumą, turima galvoja ir veislės grynumas. Sėkloje neturėtų būti kitų sėklų, pvz.: piktžolių sėklų, neturėtų būti smėlio ar žemės grūdelių.
Nevienodai subrendusias ar nesubrensusias sėklas galima atskirti iš formos, spalvos, blizgesio. Nesubrendusių sėklų paviršius būna nelygus, raukšlėtas. Tokios sėklos neblizga. Visiškai subrendusios sėklos būna pilnavidurės, sunkesnės, tam tikro blizgesio ir tai veislei būdingos formos. Natūrali sėklų spalva gali pakisti ir nuo netinkamų jos laikymo sąlygų.
Kai kurių daržovių sėklos, pvz.: krapų, morkų, petražolių ir kt. turi specifinį kvapą. Kvapas silpnėja senstant sėklai. Tad visiškai susenus sėklai, ji tampa bekvapė. Jei sėklos kvepia pelėsiu, jos buvo laikomas per drėgnai.
Vertėtų atkriepti dėmesį ir į sėklos stambumą. Stambios sėklos sukaupusios žymiai daugiau maisto atsargų, tad tokioms sėkloms lengviau išdygti bei ilgesnį laiką „išmaitinti“ augalą, kol jis pats pradės maitintis per lapus ir šaknis. Lyginant su smulkia, stambi sėkla sudygsta greičiau, vienodžiau, o derlius būna net iki dviejų kartu didesnis.
Labai blogai, jei įsigijamos apsikrėtusios sėklos. Apsikrėtimas gali būti tiek vidinis, tiek išorinis. Su išorine infekcija kovoti lengviau, pakanka sėklą beicuoti. Vidinis apsikrėtimas dažnai būna nepastebimas iš išorės, tad ir kovoti su juo sunkiau. Pasėjus apkrėstą sėklą, ji arba visiškai neišdygsta, dažnai žūva jauni daigai, augalui paaugus, ant jo lapų, stiebo, vaisių atsiranda įvairių dėmių.
- Grupė Fauna, flora
