Šiuolaikiniame interjere, kur vienos patalpos ribos susilieja su kitomis ir tampa nebevisiškai aišku, kur čia baigiasi koridorius, kur prasideda svetainė ar virtuvė. Tam atskyrimui paženklinti dažnai naudojamos skirtingos grindų dangos, o virtuvę ir poilsio kambarį labai puikiai gali atskirti virtuvės baras.
Klasikinio stiliaus baras paprastai būna 110-115 cm aukščio ir dažniausiai tarnauja kaip pertvara. Prie tokio stiliaus baro derinamos aukštos baro kėdės, tik jas įsigydama žiūrėk, kad būtų kur pasidėti kojas, nes kitaip sėdėti bus nepatogu. O jei jau kėdės bus be pakojų, tuomet pakylą kojoms pasidėti reikėtu primontuoti prie pačio baro.
Baras gali jungiamas kartu su vagomuoju stalu, kad susidarytų vientisa kompozicija. Tokio baro-valgomojo stalo aukštis paprastai būna 90cm, o prie jo esančios kėdės – 63-65cm aukščio.
Dar vienas baro tipas – baras vienoje kompozicijoje kartu su valgomuoju stalu, tik abu stalai skirtingo aukščio. Baras atlieka savo tiesioginę baro funkciją, o valgomasis stalas būna žemesnis. Valgomasis stalas šiuo atveju būna orientuotas į virtuvę, o baras – į poilsio zoną. Šis variantas ypač patogus mažos erdvės butuose.
Dar gali būti vadinamasis nepriklausomas baras – jis montuojamas kaip atskira sala (paprastai baras būna pririštas prie virtuvės dėl vietos stokos) svetainėje ar poilsio (biliardinės, baseino, pirties zonoje) zonoje. Dažniausiai tokiame bare būna sumontuota praustuvė, nedidelis šaldytuvėlis bei daug lentynėlių taurėms bei alkoholio buteliams.
Įsirengiant barą svarbiausia paisyti trijų taisyklių: funkcionalumas (iš pat pradžių privalai nuspręsti, kokias funkcijas baras atliks ir pagal tai rinktis jo tipą), zonavimas (turi žinoti, ar baras jungs, ar skirs erdves ir pagal tai jį sumontuoti) bei estetika (tiesiog būtina, kad baras derėtų prie bendro namų interjero).
Į viršų