Patina. Dekoratyvinis dirbinių sendinimas.
- 2010 Kov 01
Patina (nuo ital. patina) - plona įvairių atspalvių plona oksidacinė plėvelė, susidaranti ant bronzinių, varinių, žalvarinių daiktų paviršiaus dėl atmosferinės korozijos (oksidacijos) arba specialaus apdirbimo metu.
Patinavimas – tai dažniausiai dekoratyvinių dirbinių iš įvardytų metalų (žvakidžių, statulėlių, rėmų) specialaus nudažymo procesas, suteikiantis jiems atspalvius nuo šviesių ir žalsvų iki tamsių ir rudų, siekiant stilingai imituoti senovinį antikvarinį šių daiktų įvaizdį. Kitais žodžiais – dekoratyvinis sendinimas.
Tas gražus „taurusis“ melsvai-žalias malachito atspalvis, kurį matome ant 
senovinių antikinių dirbinių iš bronzos ir vario, susidaro per šimtmečius dėl ilgamečio aplinkos, drėgnos atmosferos ir dervos poveikio. Cheminiais tyrimais nustatyta, kad tokios natūralios patinos priežastis – storo anglies dioksido sluoksnio susidarymas ant paviršiaus. Taipogi tai yra vario karbonadas, įeinantis į brangakmenio malachito (Patina antica) sudėtį. Tikroji patina identiška malachitui ir chemine sudėtimi, ir spalva.
Šiuolaikinis dirbtinis patinavimas atliekamas cheminiu būdu, sumerkiant metalinį dirbinį sieros ir potašo lydinio skiedinyje. Priklausomai nuo laiko, per kurį dirbinys išbuvo skiedinyje, gaunama įvairi spalvų gama.
Pradiniai susidariusio oksidacinio sluoksnio atspalviai – nuo tamsiai rudo iki juodo. Vėliau prasideda paskutinė oksidavimosi proceso stadija, galiausiai suteikianti paviršiui žalsvą patinos sluoksnį. Patiną sąlygoja ore esantys geležies, sieros, chloridų ir drėgmės elementai. Natūraliosios patinos atspalviai besikeičia nuo žalios, 
gelsvai-žalios, melsvos iki juodos.
Šiais laikais vario/bronzos patinavimas susilaukė populiarumo ne tik interjere, bet ir eksterjere. Nemažai fasadų ir stogų papuošta patinuotais lakštais. Pavyzdys Vilniuje – PC „Akropolis“ ir „Panorama“ fasadai. Iš esmės, patina tinka ne tik bronzai ir variui, bet ir kitų medžiagų paviršiams - kartonui, mediniams baldams, stiklui, keramikai, akmeniui. Jos dėka puikiai išryškinami sendinamojo lako įtrūkimai. Susidomėję skaitytojai apie savarankišką patinavimą buitinėm sąlygom galės perskaityti kitame straipsnyje.
Tas gražus „taurusis“ melsvai-žalias malachito atspalvis, kurį matome ant senovinių antikinių dirbinių iš bronzos ir vario, susidaro per šimtmečius dėl ilgamečio aplinkos, drėgnos atmosferos ir dervos poveikio. Cheminiais tyrimais nustatyta, kad tokios natūralios patinos priežastis – storo anglies dioksido sluoksnio susidarymas ant paviršiaus. Taipogi tai yra vario karbonadas, įeinantis į brangakmenio malachito (Patina antica) sudėtį. Tikroji patina identiška malachitui ir chemine sudėtimi, ir spalva.
Šiuolaikinis dirbtinis patinavimas atliekamas cheminiu būdu, sumerkiant metalinį dirbinį sieros ir potašo lydinio skiedinyje. Priklausomai nuo laiko, per kurį dirbinys išbuvo skiedinyje, gaunama įvairi spalvų gama.
Pradiniai susidariusio oksidacinio sluoksnio atspalviai – nuo tamsiai rudo iki juodo. Vėliau prasideda paskutinė oksidavimosi proceso stadija, galiausiai suteikianti paviršiui žalsvą patinos sluoksnį. Patiną sąlygoja ore esantys geležies, sieros, chloridų ir drėgmės elementai. Natūraliosios patinos atspalviai besikeičia nuo žalios, gelsvai-žalios, melsvos iki juodos.
Šiais laikais vario/bronzos patinavimas susilaukė populiarumo ne tik interjere, bet ir eksterjere. Nemažai fasadų ir stogų papuošta patinuotais lakštais. Pavyzdys Vilniuje – PC „Akropolis“ ir „Panorama“ fasadai. Iš esmės, patina tinka ne tik bronzai ir variui, bet ir kitų medžiagų paviršiams - kartonui, mediniams baldams, stiklui, keramikai, akmeniui. Jos dėka puikiai išryškinami sendinamojo lako įtrūkimai. Susidomėję skaitytojai apie savarankišką patinavimą buitinėm sąlygom galės perskaityti kitame straipsnyje.
- Grupė Buitis, interjeras
