Ikebana. Gražus japoniškas žodis, kurio raidžių junginys asocijuojasi su ne mažiau gražiu vaizdu – kompozicija iš gėlių. Ikebaną galima daryti iš bet kokių gėlių, bet dažniausiai naudojami džiovinti augalai. Gražūs, ryškūs, trapūs, išdidžiai ir nepalenkiamai iškėlę savo sausas galvutes, jie nenuvys, nenubluks ir džiugins ištisus metus: ir vasarą, kai gėlių apstu, ir dabar žiemą, kai už lango niūru ar sninga. Jei atsibos, visai nesunku sukeisti vietomis žiedus ar papildyti naujais stiebeliais, ir ikebana nušvis kitomis spalvomis.

Floristė Aldona Budrė

Paruoškime gėles

Sausų gėlių dabar galima nusipirkti beveik kiekvienoje gėlių parduotuvėje ar sudžiovinti dovanotas. Geriausia džiovinti rožes. Jau pavytusias rožes pakabinkime galvutėmis žemyn ir palikime savaitei – kitai. Tą patį galima padaryti ir su alyvomis. Kad gėlės geriau išsaugotų formą, siūloma panardina gėlių galvutes į ištirpdytą parafiną, bet tai nėra būtina. Neišmeskite ir dekoratyvinių šakelių, kuriomis puošia puokštes. Jos puikiai džiūsta ir jų net nereikia kabinti. Gvazdikų, tulpių ar narcizų tokiu būdu nesudžiovinsite. Bet neskubėkite išmesti ir nuvytusių gėlių. Nuskinkite jų žiedlapius ir tegu jie džiūsta tris – keturias dienas. Jie jums taip pat pravers. Puikiai atrodo ikebanose paprasti varpeliai ir ramunėlės, kurių vasarą galima prisiskinti bet kur. Juos reikia surinkti į kuokštelius ir taip pat, kaip rožes, pakabinti galvutėmis žemyn porai savaičių.

Norint galima sudžiovintas gėles ir nudažyti. Būdų daug: vieni dažo guašu, kiti akvarele ar ištirpdę dažiklį inde mirko gėles keletą dienų.

Svarbi dalis – ikebanos pagrindas

Gėlės jau paruoštos. Dabar – apie vieną iš svarbių ikebanos dalių – jos pagrindą. Specialistai rekomenduoja oazę – kažką panašaus į tvirtą poroloną. Jo rasite gėlių parduotuvėse ir jis tikrai nebrangus. Oazė būna dviejų tipų – sausoms ir gyvoms gėlėms. Gyvoms gėlėms skirta oazė turi būti prisigėrusi vandens, tada ikebana išsilaikys ilgai. Bet galima apseiti ir be oazės – tiks ir plastilinas, tačiau į jį sausi stiebai sunkiai įlenda ir dažnai lūžta.

Ikebanos pagrindas gali būti ir smėlis, ir kruopos, tačiau tuomet indą rinkitės aukštą – smėlio sluoksnis turi būti toks, kad stiebai jame laikytųsi.

Jei jūs ruošiatės įstatyti ikebaną į siaurą vazą – jums visai nereikės nei oazės, nei plastilino – stiebai remsis vienas į kitą ir taip laikysis. Į ką statyti ikebaną – pasirinkimų daug: į vazą, peleninę, taurę, dubenėlį ir pan. Tai priklauso nuo to, kokioje patalpoje bus puokštė. Kartais daiktas ar baldas, kurį ruošėtės išmesti, gali atrodyti naujai ir patraukliai, jei jame įsikurs gėlių kompozicija.

Atsiduokime kūrybai

Medžiagos yra – dabar atsiduokite fantazijai ir kurkite: eksperimentuokite su spalva ir stiebų ilgiu, derindami simetriją su asimetrija.

Yra dar viena originali ikebanos rūšis – ikebana indo viduje. Tokios kompozicijos puikiai stilizuoja interjerą. Tinka dabar madingos vazos – cilindrai arba vazos – akvariumai. Bet galima išsiversti ir su tuo, ką turite namie: tai bokalai, paprasti indeliai ir buteliukai (pageidautina, kad jie būtų originalios formos ir ne itin dideli). Puikiai tinka vaikiško maisto indeliai, figūriniai sulčių buteliukai, likerio, konjako buteliai ir pan. Atsimenate, džiovinote žiedlapius? Vaza – cilindras ar bokalas atrodys žaismingai, jei pripilsite sluoksnį spalvotų lapelių. Galima įmesti keletą žiedlapių į dugną ir tarp jų įstatyti žvakę. Fantazuokime jūros tema: pripildykime vazą kriauklėmis ir akmenukais, ar sluoksniais įvairiaspalvio smėlio.

Gražiai galima varijuoti su indeliais ir buteliukais. Metam žiedlapius į dugną, įstatom keletą sausų stiebų – turim ikebaną! Indelius galima užpildyti sluoksniais lapelių, įvairių kruopų ir prieskonių. Svarbiausia – kontrastas. Tinka viskas: grikiai ir ryžiai, kava ir cukrus, miltai ir pupelės, druska ir šafranas, mėlis ir skalbimo milteliai, spalvoti karoliukai ir jūros druska voniai ir t.t. Uždarykime indelį permatoma plėvele ar dekoravimo popieriumi, jei tai buteliukas, tiks jo tikras kamštelis. Paskutinis štrichas: aprišame kakliuką juostele, šiaudeliais ar šiurkščia virve.

Galima eksperimentuoti ir taip: nuvarvinkime butelio vidinėmis sienelėmis keletą srovelių skystų permatomų klijų, po to įberkime kruopų ar smulkintų sausų gėlių, keletą kartų pakratykime. Kruopos ir gėlės prilipo prie sienelių, ir štai – vėl ikebana.

Galima patepti buteliuką klijais iš išorės ir vėl kuo nors jį apibarstyti ar apvynioti ašutine virve, juostele ir pan. – turėsite vazelę.

Kurkite, fantazuokite – pasijuskite tikru dizaineriu ir maloni akiai, šilumą ir jaukumą interjerui teikianti ikebana įneš į namus dalelę vasaros.