Vaikystėje tikrai ne vienas mūsų yra ragavę kiškio kopūstų – bent jau aš tikrai pamenu tą rūgštoką skonį. Šiame augale yra labai daug vitamino C, kurį organizmas pasisavina geriau, nei išgėrus tabletę. Kiškio kopūstais galima gardinti salotas, sumuštinius, sriubas arba skanauti vienus.
Balandos yra viena ankstyvųjų pavasarinių žolių, sodininkų ypač keikiama už vislumą. Tačiau beviltiškai kovojus su ja kauptuku, galima ją tiesiog suvalgyti. Ši piktžolė labai skani ir vertinga – joje daug baltymų, kalcio, magnio, fosforo, kalio, karotinoidų, vitamino C. Pavasarį maistui tinka visa antžeminė jaunų balandų dalis, vasarą skabomi tik lapai, rudenį naudojamos ir sėklos. Balanda kuo puikiausiai gali panaudoti vietoj parduotuvinių apvytusių salotų ar špinatų. Lapus ir jaunus ūglius galima valgyti tiek žalius, tiek virtus.
Kad ir kaip keistai skambėtų, varnalėšos taip pat yra vertingas maistinis ir vaistinis augalas, kai kuriose Azijos šalyse kultūrinamas ir auginamas plantacijomis. Maistui tinka jauni lapai ir ūgliai, kuriuos reikia rinkti pavasarį prieš pradedant augalui žydėti. Rudenį galima išsikasti varnalėšų šaknis ir naudoti kaip bulvių pakaitalą. Be to, šaknų miltai, sumaišyti su ruginiais ar kvietiniais miltais, tinka duonai kepti. Jaunuose varnalėšų lapuose ir ūgliuose gausu vitamino C, eterinių aliejų, skaidulinių medžiagų, fitoncidų. Lapus gali naudoti gamindama salotas, mišraines ar troškinius. Žalius lapus mėgsta valgyti prancūzai, kinai, belgai, japonai, tačiau jie gana kartoki.
Į viršų