Kaip jau minėjau pirmoje dalyje, kiekviename drabužyje galima rasti keturis pagrindinius linijų tipus – horizontalią, vertikalią, įstrižinę ir lenktą. Pirmojoje dalyje išsamiai aprašiau vertikalią ir įstrižinę linijas. Šioje dalyje – dar šiek tiek apie jas ir išsamiau apie įstrižines linijas.
Būtinai turi atminti, kad horizontalios linijos turi būti ant tų kūno vietų, kurias nori vizualiai praplatinti, o vertikalios ant tų, kurias nori prailginti ir susiaurinti.
Yra dar vienas dalykas, kuri būtina įsidėmėti. Horizontalios linijos mus tikrai platina, bet vertikalios siaurina ne visada. Palygink iliustracijas. Matai? Akys pastebi atstumą tarp linijų, o ne pačias linijas. Kai vetikalios linijos greta, jos gali labai liekninti, bet jeigu jos toli viena nuo kitos, pastebim tik atstumą tarp jų, o ne jas pačias. Kitaip tariant, vertikalios linijos, nutolusios viena nuo kitos, sukuria horizontalių linijų efektą. Dar kartą pažiūrėk į mano paninėtus paveikslėlius – šiuo atveju dvi viena nuo kitos nutolusios vertikalios linijos platina labiau, nei viena horizontali linija. Ir nebūtinai pati medžiaga turi būti dryžuota – tą patį vaidmenį atlieka ir sagų eilės, klostės ir pan. Ar atrodysi liekna ar aplūni, priklausys nuo tarpų tarp sagų arba klosčių.
Įstrižinės linijos gali būti susieinančios ir išsiskiriančios. Susieinančios figūrą vizualiai siaurina, o išsiskiriančios – platina. Viršuje susieinančios įstrižinės linijos ir išsiskiriančios apačioje siaurina viršutinę kūno dalį ir praplatina apatinę. O jei viskas atvirkščiai – viršuje išsiskiriančios įstrižinės linijos ir apačioje susieinančios viršutinę kūno dalį platina, o apatinę – siaurina. Įstrižinėss linijos turi susieiti tose vietose, kurias norima vizualiai sumažinti. Susieinančios linijos patraukia dėmesį ten, kur jos susikerta. Išsiskiriančios linijos labiausiai tinka tose vietose, kurias norima pabrėžti.
Į viršų