Psichologai, išanalizavę porų tarpusavio santykių griuvimo priežastis, pateikia keturis požymius, kuriems esant, vertėtų rimtai susirūpinti santykių ateitimi. Taigi, atsakykite sau į klausimą: kaip dažnai tai pasitaiko jūsų santykiuose? Jeigu panašius dalykus pastebite savo santykiuose, pasinaudokite posakiu „pažink savo priešą“ ir pabandykite juos įveikti.

1. Atsitraukimas ir vengimas. Taip yra tuomet, kai vienas partneris rodo nenorą įsitraukti ir diskutuoti svarbiais klausimais. Atsitraukimas gali būti akivaizdus, kai vienas atsikelia ir išeina iš kambario, ir subtilus, kai ginčo metu vienas tiesiog „išsijungia“. Vengimas – tai tas pats nenoras dalyvauti tam tikruose ginčuose, daugiau dėmesio sutelkiant į tai, kad konfliktas ir ginčas iš viso nekiltų.
2. Žlugdymas.Elgesio pavyzdys, kai vienas partneris subtiliai arba tiesiogiai numalšina kito mintis, jausmus, charakterį. Kartais tokie komentarai, pasakomi tyčia ar netyčia, žemina kito asmens savigarbą. Žlugdymas gali būti vykdomas daugeliu formų. Vienas partneris sako kitam, kad jo jausmai (pavyzdžiui, liūdesys arba susierzinimas) yra netinkami. Tokie veiksmai žeidžia. Tai natūraliai artina prie to, kad asmuo pradeda paprasčiausiai slėpti, kas jis yra ir ką galvoja, nes priešingi veiksmai tampa per daug pavojingi. Žmonės tiesiog slepia savo giliausius jausmus, kai tiki, kad jie bus numalšinti.
3. Neigiamos interpretacijos.Jos atsiranda, kai vienas partneris nuolat tiki, kad kito asmens motyvai yra daug blogesni, nei yra iš tikrųjų. Vieno partnerio veiksmai interpretuojami neigiamai ir neteisingai bei nesąžiningai. Tyrimai rodo, kad žmonės susiklosčius kokiai nors situacijai ir bendraudami su kitais žmonėmis yra linkę matyti tai, ką jie patys nori matyti. Esant nelaimingiems santykiams partneriai yra linkę abejoti teigiamais dalykais, kuriuos mato. Tokiose situacijose teigiamus dalykus jie verčiau priskiria atsitiktinumui, o ne tiegiamoms partnerio būdo savybėms.
4. Eskalavimas.Kai partneriai apie vienas kitą atsiliepia negatyviai, tuo nuolatos kiršindamiesi, tai tampa vis blogesniais ginklais. Kai į eskalavimą kaip ginklas įtraukiamos intymios žinios, švelnumo momentų tikimybė ateityje sumažėja iki minimumo. Kas gi dalysis savo giliausiais jausmais, jei tokia informacija vėliau gali būti panaudota, kai konfliktas tampa nebekontroliuojamas?