Kritika darbe
- 2009 Lap 18
Tau atrodo, kad ką tik pabaigei puikiausiai nusisekusį projektą? O bosas, kaip tyčia, jau turi parengęs visą sąrašėlį dalykų, kuriuos tau reikėtų patobulinti. Tokiu atveju neprarask drąsos ir pasitikėjimo savimi, nes konstruktyvi kritika yra kiekvieno normalaus darbo dalis. 
Pasakyti, aišku, kartais lengviau, nei padaryti, užtai pasidalinsiu su tavimi keletu patarimų, kaip išmokti priimti darbinę kritiką.
Taigi, įsisąmonink, kad neesi tobula. Jei imdamasi bet kokios užduoties tu galvosi, kad nepasisekti tiesiog negali, tu save apgaudinėsi. Dėl to pridarysi klaidų (nes per daug savimi pasitikėsi). Labai svarbu iš klaidų pasimokyti. Geriausia, kad tai būtų ne tavo klaidos ir tu jų nebekartotum.
Keletą kartų patikrink savo atliktą darbą. Po to, kai baisi tau pavestą darbą ir dar prieš jį atiduodama atsakingam asmeniui, būk tikra, kad viską kelis kartus patikrinai. Tai padės tau išvengti kvailų klaidų ir tavo vado šnekos apie tokias iš pirmo žvilgsnio nesvarbias problemas (juk ne ta data dar neatrodo pasaulio pabaiga, ar ne? Tad tegu ji būna teisinga).
Nepriimk visko asmeniškai. Jei bendradarbiai tau išsako kažkokias pastabas, primink sau, kad jie/jos greičiausiai tai sako ne dėl to, kad nemėgsta tavęs ar galvoja, kad neesi pakankamai kompetentinga atliekamam darbui. Tavo bendradarbiai greičiausiai nori būti tikri, kad savo darbą atlieki maksimaliai gerai.
Atidžiai klausykis. Jei ignoruoji tau išsakomas pastabas, labai tikėtina, kad tas pačias klaidas kartosi dar kartą. Būtų gerai, jei išsakytas pastabas užsirašytum ir laikas nuo laiko sau primintum, kaip gali patobulinti atliekamą darbą. Tai gali būti itin sunku, nes tai gali reikšti, kad turi paminti savo išdidumą ir pripažinti, kad klydai ir kažkas buvo teisus išsakydamas pastabas dėl tavo atlikto darbo.
Nelaikyk pagiežos. Jei į kritiką reaguoji jautriai ir jausiesi pikta ar nuliūdusi, tai gali įtakoti tavo tolimesnius darbus. Išmesk iš galvos padarytas klaidas (tik ne tai, kaip jas reikėtų taisyti) ir koncentruokis tik ties būsimais darbais ir tuo, kaip kuo geriau juos atlikti.
„Išvalyk orą“. Jei po kažkieno kritikos tu jautiesi itin blogai, pabandyk su tuo žmogumi pasikalbėti ir išsakyti savo savijautą. Taip išvengsi įtampos. Pabandyk kuo švelniau išsakyti, dėl ko jautiesi nuliūdusi ir apsitarti, kaip ateityje išvengti tokių pojūčių – gal kolega atėjo ir drėbė į akis kritiką prie visų kolegų, o jam tiesiog reikėjo viską išsakyti tau akis į akį.
Įsisąmonink, kad kiti gali matyti tai, ko nematai tu. Net jeigu tu nesutinki su kritika, aplinkiniai gali pastabėti tai, apie ką tu net nepagalvojai. Jei kiti sako, kad esi negatyvi ar per daug valdinga, labai gali būti, kad net jei ir galvoji priešingai, vis tik tokia esi. Tokias išsakytas pastabas priimk kaip puikią galimybę pažvelgti į save iš šalies.
Pasakyti, aišku, kartais lengviau, nei padaryti, užtai pasidalinsiu su tavimi keletu patarimų, kaip išmokti priimti darbinę kritiką.
Taigi, įsisąmonink, kad neesi tobula. Jei imdamasi bet kokios užduoties tu galvosi, kad nepasisekti tiesiog negali, tu save apgaudinėsi. Dėl to pridarysi klaidų (nes per daug savimi pasitikėsi). Labai svarbu iš klaidų pasimokyti. Geriausia, kad tai būtų ne tavo klaidos ir tu jų nebekartotum.
Keletą kartų patikrink savo atliktą darbą. Po to, kai baisi tau pavestą darbą ir dar prieš jį atiduodama atsakingam asmeniui, būk tikra, kad viską kelis kartus patikrinai. Tai padės tau išvengti kvailų klaidų ir tavo vado šnekos apie tokias iš pirmo žvilgsnio nesvarbias problemas (juk ne ta data dar neatrodo pasaulio pabaiga, ar ne? Tad tegu ji būna teisinga).
Nepriimk visko asmeniškai. Jei bendradarbiai tau išsako kažkokias pastabas, primink sau, kad jie/jos greičiausiai tai sako ne dėl to, kad nemėgsta tavęs ar galvoja, kad neesi pakankamai kompetentinga atliekamam darbui. Tavo bendradarbiai greičiausiai nori būti tikri, kad savo darbą atlieki maksimaliai gerai.
Atidžiai klausykis. Jei ignoruoji tau išsakomas pastabas, labai tikėtina, kad tas pačias klaidas kartosi dar kartą. Būtų gerai, jei išsakytas pastabas užsirašytum ir laikas nuo laiko sau primintum, kaip gali patobulinti atliekamą darbą. Tai gali būti itin sunku, nes tai gali reikšti, kad turi paminti savo išdidumą ir pripažinti, kad klydai ir kažkas buvo teisus išsakydamas pastabas dėl tavo atlikto darbo.
Nelaikyk pagiežos. Jei į kritiką reaguoji jautriai ir jausiesi pikta ar nuliūdusi, tai gali įtakoti tavo tolimesnius darbus. Išmesk iš galvos padarytas klaidas (tik ne tai, kaip jas reikėtų taisyti) ir koncentruokis tik ties būsimais darbais ir tuo, kaip kuo geriau juos atlikti.
„Išvalyk orą“. Jei po kažkieno kritikos tu jautiesi itin blogai, pabandyk su tuo žmogumi pasikalbėti ir išsakyti savo savijautą. Taip išvengsi įtampos. Pabandyk kuo švelniau išsakyti, dėl ko jautiesi nuliūdusi ir apsitarti, kaip ateityje išvengti tokių pojūčių – gal kolega atėjo ir drėbė į akis kritiką prie visų kolegų, o jam tiesiog reikėjo viską išsakyti tau akis į akį.
Įsisąmonink, kad kiti gali matyti tai, ko nematai tu. Net jeigu tu nesutinki su kritika, aplinkiniai gali pastabėti tai, apie ką tu net nepagalvojai. Jei kiti sako, kad esi negatyvi ar per daug valdinga, labai gali būti, kad net jei ir galvoji priešingai, vis tik tokia esi. Tokias išsakytas pastabas priimk kaip puikią galimybę pažvelgti į save iš šalies.
- Grupė Įvairenybės
