Apie 90 procentų pasaulio gyventojų yra dešiniarankiai. Taigi ir užsisegant rūbus su sagomis, prisiūtomis dešinėje, lengviau dešiniarankiams, bei vyrams. Nes moteriškose rūbuose sagos prisiūtos iš kairės drabužio pusės. Sagos taip siuvamos ne tik tam, kad atskirti moterišką drabužį nuo vyriško. Tame yra ir istorinių priežasčių.
Sagos pirmą kartą istorijoje minimos 17 amžiuje ir tai dažniausiai būdavo pasiturinčiųjų rūbams skirtos detalės, nes buvo labai brangios. Didikai, kaip dera džentelmenams, apsirengdavo patys. Tuo tarpu damoms, kaip ir pridera pagal etiketą, apsirengti padėdavo tarnai ar tarnaitės. Dažniausiai jie būdavo dešiniarankiai, taigi, kad tarnams būtų patogiau aprengti damą, sagos būdavo siunamos kairėje pusėje.
Taip pat yra teorija, jog vyriškų drabužių sagos buvo siunamos kitoje pusėje tam, kad netikėtai užklupus priešui, lengviau būtų išsitraukti kardą.
Be to manoma, kad moteriškų drabužių sagos atsidurėje kitoje pusėje dėl gamybininkų siekio atskirti masiškai vienoje vietoje siuvamus drabužius, pavyzdžiui, marškinius. Kita versija tvirtina, kad moterys taip norėjo sukurti savo aprangos išskirtinumą.
Tiek metų praėjo, tarnaičių nebeliko, kardų nieks nenešioja, tačiau tradicijos tiek įsišaknijusios, jog moteriai apsivilkus drabužį su sagomis dešinėje, dažnas pagalvotų, jog ji pasiskolino marškinius iš draugo.
Į viršų