Visi miestai
Visi miestai
Visi skelbimai
Visi skelbimai Transportas Nekilnojamasis turtas Statyba, remontas Viskas namams Telefonai Darbas, mokslas Technika Laisvalaikis Drabužiai Kompiuterija Verslas Viskas nemokamai Prekės vaikams

‘Kulinarija‘ temos archyvas

Ko nežinojote apie mišraines

misraine Salotos buvo gaminamos jau prieš 2500 metų. XIX a. net šakniavaisiai: morkos, burokėliai, bulvės, griežčiai ir ankštiniai augalai buvo skirti salotoms, tačiau žali nevartojami. Manyta, kad požemio dažovės nešvarios, todėl jos buvo verdamos. Taip atsirado ypatingas salotų porūšis – mišrainės, gaminamos iš virtų daržovių. Smaguriai mėgo šias mišraines užpilti aštresniais padažais, kurie permušdavo žemės kvapą.

Kuo naudingas melionas

melionas Melionas kilęs iš agurkinių šeimos augalų ir yra labai skani daržovė. Jo tėvynė – Vidurinė Azija. Meliono lapai dideli, žiedai geltonos spalvos. Vaisiai dideli, kvepiantys, apvalūs arba pailgi. Arabai viduramžiais melioną laikė rojaus vaisiumi. Šiuo metu melionų auginama įvairių veislių, kurios skiriasi dydžiu, skoniu, aromatu ir kitomis savybėmis.

Išsikepkite picą namuose

ingredientai picai Patikėkite, namuose kepta pica gal ir nebus kaip tikra itališka, tačiau tikrai ne mažiau gardi ir soti. Du picos papločio paruošimo būdai: į nedidelį dubenį suberkite 150 ml drungno vandens, įberkite ½ šaukštelio cukraus ir maišykite, kol jis ištirps. Įberkite šaukštelį mielių ir suplakite. Indą uždenkite ir pastatykite šiltoje vietoje, kad masė suputotų.

Garstyčios – ne tik prie dešrelių

garstyciu seklos Vokiškos, prancūziškos, angliškos – garstyčių rūšių daugybė. Ir tinka šie pagardai ne tik su keptomis ar virtomis dešrelėmis. Svarbiausia sudedamoji garstyčių dalis – geltonais žiedais žydinčio vienmečio augalo sėklos. Jos sumalamos, sumaišomos su vandeniu, vynuogių sultimis, vynu arba actu. Tada gardinamos žalumynais ir prieskoniais: pipirais, paprikomis, gvazdikėliais, cinamonu, peletrūnais, kalendromis, Provanso žolelėmis ir kt.

Kaip kopūstus raugdavo mūsų senelės

rauginti kopustai Kopūstus verta valgyti, nes juose yra vitaminų B1, B2, B6, C, PP, K ir U, taip pat pantoteno ir folinės rūgšties, provitamino A, mineralinių medžiagų, ląstelienos, cukraus, fermentų, organinių rūgščių, fitoncidų. Daugelio tautų virtuvėse kopūstai – nepakeičiamas produktas. Iš kopūstų ruošiamos salotos, troškiniai, apkepai, verdamos sriubos, jie marinuojami, rauginami. Raugintų kopūstų šiandien galima nusipirkti kiekviename prekybos centre, tačiau tikriausiai kai kas dar pamena, kad juos raugdavo ir mūsų senelės.

Kaip skaniai išvirti košę

Balandis 30, 2010. | Žymės grūdai, kose, grikiu kose, minkstas vanduo | Grupė Kulinarija
kose Dabar gausu greitai išverdamų košių. Kai kurias paruošti užtrunka vos kelias minutes. Tačiau tikrų (neskaldytų, nesmulkintų) grūdų košės sveikatai naudingesnės.Paprasčiausia išvirti grikių košę. Kodėl? Nes kiekvienas grikio grūdelis turi gerą natūralų apsauginį dangalą ir virdamas neišskiria krakmolo.

Mėgstantiems blynus

 bulviniai blynai Kas nemoka jų kepti? Tik kodėl vieniems išeina ploni ir išbalę, o kitiems – išsipūtę tarsi bandelės, rausvučiai, tiesiog tirpsta burnoje? Kodėl lietiniai limpa prie keptuvės dugno ir, nervingai sudraskyti, keliauja į šiukšlių dėžę? Kodėl vieni bulviniai blynai būna minkšti, tačiau su traškiais skrebučiais šonuose, o kiti – ne tik be skonio, bet ir be išvaizdos? Atsakymų, kaip ir įtariate, daug. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie bulvinius blynus.

Polenta: pigu, skanu ir sveika

polenta Polenta – patiekalas kilęs iš Italijos. Gaminamas iš kruopų, o jos – turbūt pigiausias maisto produktas. Tačiau tikriausiai net neįtariate, kad patiekalas iš jų nė trupučio neprimins košės. Atrodo, greičiau kaip pyragas, o su kepta šonine ar dešrelėmis itin gardu. Iš pačių paprasčiausių kukurūzų kruopų, vandens ir druskos galite pasigaminti patį tikriausią stebuklą.

Viskas apie varškę

varske Pasak specialistų, varškėje gausu organizmui reikalingų baltymų, pieno riebalų, kalcio druskų, fosforo, mineralinių medžiagų, kurios ne tik veiksmingai stiprina kaulus bei dantis, bet ir reguliuoja medžiagų apykaitą, stiprina nervų sistemą. Tačiau šis produktas, priešingai nei daugelis mano, ne itin lengvas valgis: iš varškės į organizmą patekę baltymai sunkiai virškinami. Be to, valgant pernelyg daug šio produkto, jame esantys gyvuliniai riebalai sunkina kepenų veiklą, skatina aterosklerozę. Jei norite, kad organizmas iš varškės gautų kuo daugiau naudingų medžiagų ir neapsunkintų virškinimo, ją valgykite tik šviežią ir ne daugiau kaip 200 g per dieną.

Ne tik gurmanams (2 dalis)

mesa Bet kuris patiekalas be prieskonių, tai dar ne patiekalas. Gurmanai juos tiesiog dievina, nes prieskoniai teikia valgiui subtilų aromatą, tarsi pabrėžia jo skonį, žadina apetitą, o svarbiausia – padeda virškinimui, be to dauguma jų turi gydomųjų savybių. Kai kurios žolės puikiai gali pakeisti brangius ar sunkiai gaunamus prieskonius.Į duoną, grybus ir guliašą, salotas, žuvies mėsą, šviežius ir raugintus kopūstus, picą, svogūnų patiekalus, sūdytus gaminius iš tešlos, pavyzdžiui trapioms lazdelėms tinka – kmynai.
3
3 / 5