Įrašai, turintys ‘mityba‘ žymę
Metams bėgant atmintis neišvengiamai silpsta, tačiau su užmaršumu galima ir reikia kovoti. Nustebsite sužinoję, tačiau atmintis silpsta ne tiek dėl amžiaus, kiek dėl blogos nuotaikos. Todėl dažniau reikia prisiminti viską, kas buvo gera, - seniai įrodyta, kad teigiamos emocijos daro stebuklus. Tai galioja ir atminčiai. Atmintis priklauso nuo to, ką valgome?
Gera žinia tiems kurie, negali gyventi be bulvių patiekalų. Amerikiečiai paneigė mitą, neva bulvės tukina ir nepasižymi itin vertingomis medžiagomis. Beveik visi dietologai, žmogui, norinčiam sulieknėti, siūlydavo atsisakyti patiekalų, turinčių daug angliavandenių. Makaronai, duona, bulvės būdavo išbraukiami iš lieknėjančiojo mitybos raciono. Tačiau pastebėta, kad būtent angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis smegenų veiklai, centrinei nervų sistemai ir inkstams.
Saldainius mėgsta visi, o ypač vaikai. Mokinukai, gavę iš tėvelių litą kitą, mokyklos valgykloje perka tikrai ne maltinukus su bulvių koše ir salotomis. Jie kur kas mieliau renkasi tai, kas saldu ir jų manymų skanu. Saldainiai nėra sveika, nes vaikas, valgydamas daug saldainių ir atsisakydamas kitokio maisto nebegauna organizmui reikalingų medžiagų. Kaip išspręsti vaiko ir saldainių problemą?
Šuns organizme, kaip ir žmogaus, vyksta įvairūs cheminiai ir biologiniai procesai. Dalis organizmo medžiagų palaiko kūno temperatūrą, dalis atnaujina ląsteles, kitos padeda gaminti skrandžio sultis bei palaiko raumenų darbą. Dėl visų šių priežasčių šuns organizmas kasdien turi gauti pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, vitaminų bei vandens. Tam, kad šuns organizmas nenusilptų, reikalingas reguliarus jo šėrimas vitaminingu, tinkamu maistu. Šuns jokiais būdais negalima permaitinti, nes jis taps nejudrus, tingus, atsiras antsvoris, sukeliantis įvairias ligas. Kiekvienas šeimininkas nori matyti savo augintinį sveiką, judrų ir gražų. Ką vertėtų žinoti apie tinkamą šuns šėrimą?
Žinoma, kad požiūris į maistą ir pagrindiniai polinkiai susiklosto dar vaikystėje. Mažo, dar labai artimo gamtai, vaiko skonis yra visiškai sveikas ir teisingas. Mokslininkų atlikti tyrimai įrodė, kad jei vaikui leistume pačiam rinktis produktus – surengtumėme jam savotišką „švedišką stalą”, tai per savaitę jis gautų visą būtiną ir teisingai suderintą maistinių medžiagų kiekį. Bet juk vaikas taip pat gyvena visuomenėje. Būtent nuo to momento, kai dėl įvairiausių gyvenimiškų aplinkybių mama nustoja maitinti vaiką krūtimi, prasideda sveikos mitybos bėdos.
Idėją, kad virškinimui ir bendrai sveikatos būklei naudinga tinkamai derinti maistą, 4 – ąjame dešimtmetyje iškėlė JAV gydytojas Williamas Howardas Hay. Pats išbandęs savo sukurtus maisto derinimo principus ir labai pagerinęs sveikatą, jis atsisakė chirurgo karjeros ir pradėjo savo pacientus gydyti dieta. Savo teoriją W. H. Hay išdėstė savo pagrindiniame mokslo veikale, todėl maisto derinimas dažnai vadinamas Hay dieta.
Maisto produktų gamintojai žmonėms, turintiems rūpesčių dėl antsvorio, siūlo daugybę specialiai paruoštų produktų. Parduotuvių lentynose rikiuojasi neriebaus, mažai cukraus turinčio maisto prekės. Tačiau labai ginčytina, ar šie gaminiai padeda suliesėti, be to, jų maistinė vertė kur kas menkesnė nei analogiškų „tukinančių“ maisto produktų.
Vegetarais tampama dėl kelių priežasčių. Kai kurie tokią mitybą pasirenka dėl moralinių nuostatų, pavyzdžiui, mano, kad neetiška žudyti ir valgyti negyvo gyvulio mėsą. Kita grupė taip elgiasi dėl religinių įsitikinimų. Dar kiti vegetarais tampa dėl sveikatos.
Maistas veikia mūsų sveikatą, tad mokslininkai nuolat tyrinėja, kokią įtaką mums daro mityba. Atlikus tyrimus nustatyta, kad valgantieji vegetarinį maistą gyvena ilgiau, neserga širdies ir kraujagyslių ligomis bei diabetu, jų nekamuoja aukštas kraujospūdis.
Duona – kepinys iš kviečių, rugių ir kitų javų miltų. Vienas iš svarbiausių maisto produktų, patenkinantis daugumą organizmo energijos poreikių. Duonai tešla maišoma iš miltų, druskos ir vandens. Kai kada dar dedama salyklo, kmynų, cukraus, pieno, išrūgų ar kitų priedų. Tešla dažniausiai rauginama duonos raugu arba keliama mielėmis.
Kai kurie žmonės duonos atsisako, nes neva ji yra viena iš svorio augimo priežasčių.
Rugsėjis 29, 2009.
| Žymės
kraujo grupe,
dieta pagal kraujo grupe,
kraujo grupe ir maistas,
a kraujo grupe,
2 kraujo grupe,
mityba,
tinkamas maistas pagal kraujo grupe,
netinkamas maistas pagal kraujo grupe | Grupė
Kulinarija,
Grožis, sveikata
Pirmąją, arba kitaip vadinamą kraujo grupę ir jai tinkamus, netinkamus maisto produktus apžvelgiau prieš tai buvusiuose straipsniuose. Šiame apžvelgsiu antrąja, arba A kraujo grupę. Manoma, kad ši kraujo grupė atsirado 2500 – 1500 metų p. m. e., kai žmogus – medžiotojas tapo žemdirbiu ir pradėjo jaukintis laukinius gyvūnus.