Muzikos terapija
- 2010 Kov 20
Mes gyvename pasaulyje, pripildytame garsų, girdimų garsų ir negirdimų, tylių ir garsių, neįprastų ir pažįstamų, muzikinių ir triukšmingų, chaotiškų ir sureguliuotų, raminančių garsų ir erzinančių, gydančių ir ardančių sveikatą. Nuo seno žmonės naudojo garsą informacijos apie aplinkinį pasaulį gavimui, tarpusavio bendravimui. Dar būdamas motinos įsčiose, žmogus girdi jos širdies plakimą, girdi jos balsą ir muziką, pats skleidžia prislopintus garsus.
Garsas atsiranda dėl dalelių ir objektų svyruojamojo judėjimo: smulkiausių, tokių kaip atomai ir elektronai, ir gigantiškų, tokių kaip planetos.
Jis savimi išreiškia universalią galingą nematomą jėgą, sugebančią sukelti kaip palankius (džiaugsmas, įkvėpimas, išgijimas, atsipalaidavimas, susitaikymas...), taip ir griaunančius (susierzinimas, dezorientacija, engimas, niokojimas, susirgimas ir netgi žūtis) pakitimus.
Muzika – puiki priemonė, papildanti klasikinę medicinos terapiją ir padedanti jai. Tinkamai parinkti garsai mažina kraujospūdį, lėtina arba spartina širdies veiklą, kvėpavimą ir hormonų išskyrimą, ramina pacientą, taip pat atitraukia jo dėmesį nuo skausmo, nemalonių įspūdžių, susijusių su buvimu ligoninėje. Tai vadinama muzikos garsų terapija. Muzikos terapija ypač dažnai taikoma vaikų ligoninėse bei konsultacinėse poliklinikose. Geriausių efektų pasiekiama taikant šį metodą reabilitacijoje, ypač vaikų su įgimtomis ydomis, ortopedinėmis traumomis, smegenų pažeidimais bei širdies ydomis ir kalbos defektais. Viena muzikos terapijos formų – muzikinė profilaktika arba muzikos taikymas kasdien. Tinkamai parinktos melodijos padeda keltis ir pradėti naują dieną gera nuotaika, kitos ramina, atpalaiduoja ar padeda užmigti. Vos nubudęs žmogus jaučia tingulį ir tam tikri akstinai jį pasiekia pavėluotai. Tad žmogui reikia ramios muzikos, kuri švelniai išjudintų ir po nakties atsipalaidavusius raumenis palengva adaptuotų dienos aktyvumui. Dinamiškos melodijos ir agresyvūs garsai nepatartini, nes gali sukelti per stiprią raumenų įtampą ir bendrą susierzinimą. Švelni muzika ir budimas iš lėto ypač svarbūs vyresniems žmonėms bei ligonims. Kadangi muzikos pasirinkimas priklauso nuo klausytojo skonio ir individualių pomėgių, rekomenduojama sukaupti tinkamą rinkinį. Jame turi būti mėgstamiausi kūriniai, kurie tinka įvairiomis progomis ir skirtingu laiku. Sveikiausia ir labiausiai organizmui tinkanti yra ta muzika, kurios tempas atitinka natūralų ritmą, kuriuo plaka mūsų širdis (60-80 dūžių per minutę).
Garsas atsiranda dėl dalelių ir objektų svyruojamojo judėjimo: smulkiausių, tokių kaip atomai ir elektronai, ir gigantiškų, tokių kaip planetos.
Jis savimi išreiškia universalią galingą nematomą jėgą, sugebančią sukelti kaip palankius (džiaugsmas, įkvėpimas, išgijimas, atsipalaidavimas, susitaikymas...), taip ir griaunančius (susierzinimas, dezorientacija, engimas, niokojimas, susirgimas ir netgi žūtis) pakitimus.
Muzika – puiki priemonė, papildanti klasikinę medicinos terapiją ir padedanti jai. Tinkamai parinkti garsai mažina kraujospūdį, lėtina arba spartina širdies veiklą, kvėpavimą ir hormonų išskyrimą, ramina pacientą, taip pat atitraukia jo dėmesį nuo skausmo, nemalonių įspūdžių, susijusių su buvimu ligoninėje. Tai vadinama muzikos garsų terapija. Muzikos terapija ypač dažnai taikoma vaikų ligoninėse bei konsultacinėse poliklinikose. Geriausių efektų pasiekiama taikant šį metodą reabilitacijoje, ypač vaikų su įgimtomis ydomis, ortopedinėmis traumomis, smegenų pažeidimais bei širdies ydomis ir kalbos defektais. Viena muzikos terapijos formų – muzikinė profilaktika arba muzikos taikymas kasdien. Tinkamai parinktos melodijos padeda keltis ir pradėti naują dieną gera nuotaika, kitos ramina, atpalaiduoja ar padeda užmigti. Vos nubudęs žmogus jaučia tingulį ir tam tikri akstinai jį pasiekia pavėluotai. Tad žmogui reikia ramios muzikos, kuri švelniai išjudintų ir po nakties atsipalaidavusius raumenis palengva adaptuotų dienos aktyvumui. Dinamiškos melodijos ir agresyvūs garsai nepatartini, nes gali sukelti per stiprią raumenų įtampą ir bendrą susierzinimą. Švelni muzika ir budimas iš lėto ypač svarbūs vyresniems žmonėms bei ligonims. Kadangi muzikos pasirinkimas priklauso nuo klausytojo skonio ir individualių pomėgių, rekomenduojama sukaupti tinkamą rinkinį. Jame turi būti mėgstamiausi kūriniai, kurie tinka įvairiomis progomis ir skirtingu laiku. Sveikiausia ir labiausiai organizmui tinkanti yra ta muzika, kurios tempas atitinka natūralų ritmą, kuriuo plaka mūsų širdis (60-80 dūžių per minutę).
- Grupė Įvairenybės
