Rūmų parkų ansambliai su itališko baroko terasomis, plačiomis alėjomis, klasicizmui būdingais vandens telkiniais primena pačius nuostabiausius Europos parkų kūrėjų šedevrus. Tokie parkai puikiai tiko puotoms, karnavalams, teatro vaidinimams, žaidimams ar šokių vakarams. Soduose driekėsi alėjos, skliautuoti koridoriai, žalieji „kabinetai“ ir „salės“, kurių sienos buvo formuojamos iš „gyvų“ statybinių medžiagų – genimų medžių bei krūmų. Tikrais dekoratyvinio meno kūriniais tapdavo ne tik paradu dvelkiantys parteriai, sudaryti iš sudėtingų gėlių kompozicijų, bet ir karpyti medžiai, krūmai. Ypač iš Olandijos atvykę kraštovaizdžio kūrėjai mėgdavo rūmų soduose suformuoti geometrinius bosketus, labirintus. Pastarieji yra atkeliavę iš mitinių laikų, bet vis dar nepraradę įspūdingumo ir patrauklumo.

XXI a., kai galima nusipirkti įdomių sodinukų, yra daug didesnės galimybės susikurti estetišką aplinką. Tiesą sakant, gyvatvorėms tinka beveik visi krūmai ar medžiai. Svarbu, kad būtų tinkamos klimato sąlygos, atitinkamas dirvožemis bei apšvietimas. Jeigu norite turėti visais metų laikais žalią tvorelę, rinkitės spygliuočius arba lapuočius, išlaikančius lapus iki pavasario. Novatoriški yra kraštovaizdžio kūrėjai, kurie nebijo naujovių, formuoja gyvatvores iš įvairių rūšių augalų, susodindami juos šalia vienas kito.

Dažniausiai dvigubą funkciją – apsauginę ir dekoratyvinę – atliekanti gyvatvorė gali būti genima arba ne. Rinkdamiesi sodinukus karpytai gyvatvorei, dėmesį atkreipkite, ar jie tinkami genėti, kokie augimo tempai, koks optimalus aukštis, lajos tankumas. Žinokite, kad graži, verta pasigerėjimo gyvatvorė bus, jeigu reguliariai ir teisingai prižiūrėsite. Kiekvieno augalo rūšis yra skirtinga, bet genėti reikia nei per dažnai, nei per retai. Tai ilgas ir kruopštus darbas. Kai kurie žmonės formuoja visus, kokius tik turi sodo augalus, kiti, priešingai, kadangi neturi laiko, tik retsykiais apkarpo. Todėl nenuostabu, kad ir vieni, ir kiti stebisi, kokios jų gyvatvorės neišvaizdžios, neteisingai išaugusios. Tokie kraštutinumai pasitaiko dažnai. Išeitis – nekarpomos gyvatvorės – smulkialapiai, tankūs krūmai, greitai augantys, ilgai žydintys, įdomių lapų formų, mezgantys egzotinius vaisius. Tokios gyvatvorės atrodo labai natūraliai, ypač jeigu auga arčiau miško.

Pasirinkę gyvatvores Jūs tęsiate parkų kūrimo tradicijas. Todėl nebijokite formuoti dekoratyvias formas. Bosketus papuoškite skuptūromis ar fontanais, broderijomis (kai gėlės ir žvirgždas išdėstomi lyg siuvinėtas kilimas). Tuomet Jūsų sodas panašės į europietiško vienuolyno sodą – dangiškojo rojaus simbolį: gėlės paskleis spalvų, aromatų bangą, vaisiai nuteiks romantiškai, džiugins maloniu skoniu.