Šiandien būtų sunku įsivaizduoti mūsų sodus be mažųjų architektūros formų: be atitvarų, laiptų, tiltelių, paviljonų, dekoratyvių sienelių, sodo keramikos, akmenų, medžio, metalo, skulptūrų ir daugelio kitų įvairiausių detalių. Nors jos skirtingų dydžių, formų, medžiagų, faktūrų ir spalvų, visos turėtų derėti sodo aplinkoje, sudaryti vientisą visumą.

Pavieniai dideli akmenys, aptinkami statybų aikštelėse ar laukuose, dažnai neįvertinami. Vis dėlto Skandinavijos šalyse tokiais akmenimis sumaniai puošiamas kraštovaizdis. Mažoji architektūra gali praturtinti aplinką, bet gali ir pabloginti vaizdą, todėl reikia ypatingo pastabumo, meninio skonio.

Akmenys atrenkami pagal dydį, aukštį, rūšį, su gražiu reljefu, kad sukurtų jaukią peizažo kompoziciją. Tinkama vieta akmens akcentui ten kur visiems jį malonu matyti. Apvalių kontūrų riedulių nereikėtų dėti šalia kampuotų, briaunuotų akmenų. Taip pat estetinio vaizdo nekuria maži akmenys, be to, juos paslepia augalai. Kiekviena akmenų grupės kompozicija turi derėti su natūralia aplinka. Pakalnėje, pašlaitėje reikėtų pasodinti žydintį krūmą arba ryškiai žydinčias gėles. Įdomu ir gražu, kai takelio vingis remiasi į akmenį.

Soduose vis dažniau naudojami gamtiniai kietų rūšių akmenys. Dekoratyvios jų formos komponuojamos grupėmis atvirose erdvėse, šalia vandens telkinių, takų posūkiuose, prie medžių ir krūmų, prie laiptų ir t.t. Taip aplinkai suteikiama natūralumo. Tašyti dekoratyvūs akmenys takų sankirtose sudedami atskirai arba grupėmis. Miniatiūrinės uolos tartum iškilusios iš žemės gelmių, o gėlės ir krūmai atrodo atsitiktinai ant jų išaugę. Galima akmenimis apdirbti, sukurti grubias geometrines formas, suteikti simbolinį ornamentą ir lyg atsitiktinai išmėtyti vejoje. Toks panašus į pilių griuvėsius romantiškas vaizdas tikrai patraukia dėmesį.

Dažni soduose akmeniniai takai. Rieduliukai išdėstomi įvairiais raštais arba chaotiškai, kas žingsnį. Šviesūs jų paviršiai gerai matomi tamsiame augalų fone, naktį. Takai iš akmenų be šoninių sienelių natūraliau dera su veja, vizualiai padidina nedidelę erdvę. Šia detale grožėsitės ne tik vaikščiodami po sodą, bet ir žiūrėdami pro namo langą.

Kraštvaizdžio architektai dažnai naudoja akmenis kaip skulptūras, turinčias simbolinę reikšmę. Vieningi forma, proporcijomis ir faktūra rieduliai, derėdami su skaidriu vandeniu, žalia augmenija ir aplinka, palieka gerą įspūdį, patraukia naujumu.

Mažųjų sodų kompozicijos principai taikomi ir šiuolaikinių visuomeninių pastatų interjeruose. Vidiniai kiemeliai gali turėti ir akmenų sodą, ir stilizuotą „sausąjį“ peizažą, ir japoniškus žibintus – šviestuvus, ir daugelį kitų mažosios architektūros elementų. Kontrasto principu išdėstytos akmenų grupės ir augalai sudarys darnią kompoziciją. Ji tinka tiek prie visuomeninio pastato, tiek prie gyvenamojo namo natūralaus ir jaukaus gamtovaizdžio.